Be daugelį kartų aprašyto Bastionų komplekso tvarkymo, Šv. Jono bažnyčios atstatymo, Danės skvero, Atgimimo aikštės ir kitų vietų tvarkymo, buvo išskirtas fachverkinės architektūros pastatų tvarkymo planas, taip pat aikštės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro remontas. O nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės, įsivaizduojama, galėtų būti platesnis šaligatvis, ant kurio galėtų įsikurti lauko kavinės ir prekybos paviljonai.
Beje, aktyviai ruošiamasi ir Klaipėdos, kaip Lietuvos kultūros sostinės 2018 metais, renginiams. Šią savaitę paaiškėjo, kad buvo sulaukta 19 pasiūlymų įvairiems renginiams tais metais. Tarp jų žadama organizuoti kino naktis, įkurdinti scenas, steigti kūrybines platformas, menų zonas ir pan.
Senamiesčio verslininkai, pakviesti aptarti jų pasirengimą vasaros sezonui ir problemas, labiau domėjosi minėtais projektais. Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Reda Rimšaitė-Kovalenko klausė, kaip senamiestis bus pritaikomas neįgaliesiems ir ar senamiestyje atsiras vietos dviračių laikymui.
Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pažymėjo, kad valdininkai ir miesto architektai yra supažindinti su principais, kaip miestą reikėtų pritaikyti neįgaliesiems.
"Bandymas buvo Daržų gatvė - nors ginčijomės su architektais ir paveldosaugininkais, dangą pavyko pagerinti. Be Aukštosios ir Šaltkalvių gatvės remonto, galvojama ir apie Pylimo gatvės projektą, taip pat Jono kalnelio prieigas žadama visiškai pritaikyti tiek neįgaliesiems, tiek dviratininkams, tiek mamoms su vežimėliais", - pažymėjo R. Zulcas.
Aktyvių Klaipėdos verslininkų asociacijos vadovė Andromeda Grauslienė domėjosi, ar nežadama didinti miesto saugumo įrengiant naujų filmavimo kamerų.
Administracijos direktorius Saulius Budinas pažymėjo, kad prie šiuo metu turimų beveik 80 kamerų per 2 metus žadama įrengti dar 30. Nors jų išlaikymas atsieina per 180 tūkst. eurų per metus, jų nauda itin pastebima: vietos, kur jos yra, tampa žymiai saugesnėmis.
Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis klausė, ar žadant rekonstruoti Aukštąją ir Šaltkalvių gatves numatomos kompensacijos ten esantiems verslininkams. Jis pasiūlė ir mechanizmą - tokiems verslininkams nereikėtų mokėti žemės mokesčio.
Meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog Savivaldybė yra pasiryžusi kompensuoti už laikinus nepatogumus, tačiau tam reikėtų sugalvoti gerą mechanizmą ir įsivertinti galimus nuostolius. Štai vicemeras Artūras Šulcas, pasidomėjęs kitų šalių praktika, pastebėjo, jog dažnai tokie nuostoliai išvis nėra kompensuojami.
"Pilies tilto remonto metu irgi buvome sulaukę tokių pageidavimų. Verslininkų prašėme pateikti palyginimą, kiek prieš ir remonto metu skiriasi jų finansiniai rodikliai, tačiau tokių duomenų nesulaukėme. Galvojant apie uždarymą realiau būtų galvoti apie pėsčiųjų ir eismo organizavimą, kad kuo mažiau nukentėtų ten esantys verslininkai", - sakė vicemeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą