Vėtrungių alėjos likimas - simbolinis pavyzdys, jog Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės ir Neringos savivaldybių partnerystė bei draugystė yra tik deklaracija. Vėtrungių alėja Klaipėdoje atsirado 2014-aisiais, minint Vėtrungių metus.
Įprasminant 170 metų sukaktį nuo tada, kai Klaipėdos burmistras Ernestas Vilhelmas Berbomas įvedė tvarką vėtrungėmis žymėti tam tikruose Kuršių marių plotuose galinčius žvejoti laivus, reprezentacinėje uostamiesčio vietoje - Šiauriniame rage, po atviru dangumi, buvo įkurdinta Vėtrungių alėja. Ant keturių modulių buvo iškelta po 5 meistrų sukurtas vėtrunges, pristatančias Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Šilutės jūrinę simboliką. Tiesa, Klaipėdos miesto vėtrungės buvo ne atkurtos, o sukurtos pagal analogus, nes autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių neišliko.
Klaipėdos miesto vėjai nebuvo palankūs ir Vėtrungių alėjai. Ji buvo perkelta į ne tokią atvirą vėtroms Šiaurinio rago erdvę ir puošė bei supažindino praeivius su unikaliu pamario regiono paveldu 2015, 2016 metais. Praėjusiais metais vėtrungių neliko. Ant jų modulių buvo iškabinta Klaipėdos - Lietuvos kultūros sostinės metų renginių programa.
Tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis žadėjo, kad "vėtrungės, perduotos saugoti ir restauruoti Etnokultūros centrui, į savo vietas sugrįš kitais metais, nuo pavasario".
Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė prieš metus tvirtino, jog vėtrungės išdalintos jas gaminusiems meistrams restauruoti ir sugrįš į alėją.
Šį savaitgalį du stendai su Klaipėdos miesto vėtrungėmis atsirado naujoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie Klaipėdos piliavietės kanalo. "Naujos vietos vėtrungėms ieškojome todėl, kad sūkuriniai vėjai atvirose krantinėse išrauna vėtrungių modulius, laužo vėtrunges. Parinkta vieta taip pat prie vandens, kur stovi laiveliai ir praeina daug žmonių, tačiau yra ramesnė užuovėja. Galbūt čia vėjai nepridarys žalos", - kalbėjo N. Sliužinskienė.
Paklaustas, kodėl tik du Klaipėdos miesto moduliai su vėtrungėmis liko iš visos pamario galerijos, Etnokultūros centro direktorė atsakė, jog vėtrungės sulaužytos ir nerekonstruotos, nes tik du vėtrungių meistrai yra, ir tie patys ne visus metus Lietuvoje gyvena. Be to, naujoje vietoje ir netilptų daugiau Vėtrungių alėjos modulių.
"Pabandysime šią vietą. Jeigu ir čia vėjas taip laužys modulius - reikėtų iš naujo svarstyti vėtrungių pateikimo koncepciją, nes kasmetinis Vėtrungių alėjos atnaujinimas nemažai kainuoja. Tūkstančius", - sakė N. Sliužinskienė.
Pasak Vėtrungių metų ir Vėtrungių alėjos idėjos autoriaus, žurnalisto bei kraštotyrininko Deniso Nikitenkos, vėtrungės buvo pasirinktos kaip Kuršių marių regiono simbolis ir tapatumo ženklas, jungiantis šio regiono savivaldybes. "Apmaudu, kad ši koncepcija neišsaugota", - sakė D. Nikitenka.
INFORMACIJA
Pamario žvejų XIX amžiuje pradėtos kurti ir naudoti vėtrungės nebuvo vien laivo puošybos ar navigacinis elementas. Neretai vėtrungė dar pavadinama savotiška jos savininko vizitine kortele, pasu. Ji būdavo suskirstyta į kelias dalis. Centrinėje - kaimo, iš kurio kilęs žvejys, ženklas. Priekinėje dalyje vaizduojami stichijų simboliai - strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, gyvūnus, augalus, pilis, laivus. Istoriografinė medžiaga patvirtina, kad dabartinei Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai teritorijai buvo priskiriami 7 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amstvitte), Smeltės, Lūžijos ir Stariškių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą