"Vilties bėgime" svarbiausi ne kilometrai

"Vilties bėgime" svarbiausi ne kilometrai

Vieno pagrindinių "Vilties bėgimo" iniciatorių ir Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vienuolio Sigito Benedikto Jurčio diena prasidėjo anksti ryte, lyjant gausiam lietui. Niekas nežinojo, ar liūtis nesutrukdys bėgikams ir juos palaikantiems klaipėdiečiams šiandien susirinkti į tradicinį 12-ąjį bėgimą. Tačiau po pirmo starto šūvio nutiko ypatingas dalykas.

"7 valandą ryte susirinkome maldai. Kuo intensyviau meldėmės, tuo labiau lijo", - apie dienos pradžią šypsodamasis pasakojo S. Benediktas Jurčys.

Vienuolis kalbėjo, kad 9-tą valandą davė startą maratonui. "Ir staiga po šūvio nustojo lietus. Tai labai gražus dalykas. Į ryte prasidėjusį bėgimą užsiregistravo 200 žmonių. Tai pirmieji bėgikai. Vieni bėga iki šiol, o kiti nubėgo 21 kilometrą - pusė maratono. Bet matome, kad ir dabar renkasi daug žmonių. Koncertuoja vaikų grupė "Keberiokšt". Svarbiausia - ta nuotaika, kurią mes spinduliuojame vienas kitam.

Ir mes žvelgiame šiandien vienas į kitą, o ne į madų stilistų išpuoštas virtinas. Visos gatvės pilnos žmonių. Meldžiuosi, kad žmonės į namus grįžtų "paskirovę" ir su dar didesne meile artimui, kad dar giliau suprastų, jog žmogus gyvena dėl kito", - sakė jis.

Sekmadienį Klaipėdoje vykstant jau 12 "Vilties bėgimui", į gatves išbėgo tūkstančiai bėgikų. Renginio metu surinktos lėšos bus skirtos tiems, kurie praranda viltį – onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, neįgaliesiems, įpatingus poreikius turintiems vaikams.

Vis tik, anot S. Benedikto Jurčio, svarbu ir tai, kad klaipėdiečiai pajustų savo vienybę. "Kai prieš 12 metų pradėjau "Vilties bėgimą", pagrindinė mano mintis buvo atkurti Baltijos kelio dvasią ir nuotaiką - kad mes visi esame broliai, verti tos laisvės. Kiekvieno "Vilties bėgimo" metu ta nuotaika mus lydėjo. Tai - Baltijos kelio nuotaika.

Šiais metais įsidrąsinome ir, pakalbėję su mokytojais ir auklėtojomis, supratome, kad vaikai turėtų prisiminti, ką jų tėvai veikė prieš 30 metų. Juk ne visi tėvai turi laiko apie tai pasakoti. O mokyklose, kuriose kai kurie mokiniai yra nenoromis, taip pat sunku pajusti šį jausmą.

Šiandien, per visus apsikabinimus, tuos malonius ir gražius ženklus, mes gauname vilties, tampame vienu vėriniu, o vaikai pamato, užfiksuoja akimis ir išgirsta ausimi, kas galėjo būti tas Baltijos kelias", - šypsojosi vienuolis.

11 valandą "Vilties bėgimą" jau stebi gausus burys klaipėdiečių, plojančių ir palaikančių bėgikus. Šiems talkininkauja ir vandenį dalijantys savanoriai. Jų - apie 200. Dar 100 jų stebi aplinką, nukreipia automobilių srautus.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder