Vyriausybė sieks patvirtinti Klaipėdos uosto bendrąjį planą

Bendrajame plane numatomos strateginės uosto vystymo kryptys ir erdvinė raidos koncepcija parengtos 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai – 15 metų.

Bendrojo plano aiškinamajame rašte konstatuojama, kad nauja plėtra numatoma įsisavinant rezervines teritorijas, priskirtas uostui Vyriausybės nutarimu, taip pat formuojant naujas sausumos teritorijas.

Didžiausia teritorijų plėtra (sausumos formavimas) numatoma uosto pietinėje dalyje – dabartinėje Kuršių marių akvatorijoje už Kiaulės nugaros salos ir šiaurinėje dalyje, Baltijos jūros akvatorijoje.

Teigiama, kad patvirtinus Bendrojo plano sprendinius uostas turėtų galimybę išvystyti pietinę uosto dalį (panaudoti rezervinę teritoriją ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu), pasiekti jau šiuo metu aktualų 17 m gylį laivybos kanale, o atsiradus dar didesniam teritorijų poreikiui – plėstis į šiaurę.

Taip pat būtų užtikrinta galimybė vystyti ir visuomeninius projektus: pietinėje uosto dalyje išvysčius teritoriją prie Smeltės pusiasalio būtų įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina, miesto centre, šalia Danės upės, atsirastų galimybė įrengti naują kruizinių laivų terminalą.

Pagal preliminarius skaičiavimus, patvirtinus Bendrąjį planą ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus siektų apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje – apie 635,4 mln. eurų.