"Vakarų ekspresas" jau rašė apie tai, jog Klaipėdos senamiestyje, šalia Parodų rūmų, Sukilėlių ir Tomo gatvėse esanti valstybinės žemės teritorija padalinta į dešimt sklypų, kurie išnuomoti aukcione 99-eriems metams komercinės paskirties objektams. Paskutinis aukcione išnuomotas minėtasis 5,58 aro dydžio sklypas Sukilėlių gatvėje 3.
Pasak Valstybinės žemės fondo aukcionų administratorės Sandros Staniulytės, šis sandėris pagerino ne tik kainos, pasiūlytos už tokio mažo dydžio sklypą, bet ir paties aukciono trukmės rekordus - aukcionas pasibaigė ketvirtadienį 20.46 val. Iki šiol, pasak pašnekovės, vėliausiai aukcionai baigdavosi apie 19 val.
Papildys miesto biudžetą
Dėl sklypo Sukilėlių g. 3 nuomos aukcione varžėsi 3 dalyviai, tačiau vienas iš jų pasitraukė jau apie 15 val. Iš viso šiame aukcione sklypo kaina nuo pradinės 3 289,44 Eur sumos kelta 260 kartų. Jau trečio kainos kėlimo metu suma buvo padidinta 1 968 eurais, vėliau visą dieną kaina nuosekliai buvo didinama po 32 eurus. Apie 19.45 val. vienas aukciono dalyvis ėmė kainą didinti 500 eurų sumomis, kol užaugino ją iki 50 tūkst., ir aukcioną laimėjo.
Aukciono administratorė aukciono rezultatą vertina atsargiai.
"Kaina - nenormaliai didelė. Lukterkim, kol bus sudaryta sutartis su laimėtoju. Istorijoje yra buvę keletas atvejų, kad asmuo, įvertinęs savo galimybes, atsisakė sudaryti sutartį. Jeigu taip atsitiktų šįsyk, tuomet laimėtojas netektų pradinio aukciono įnašo, kuris buvo taip pat nemažas - vienerių metų pradinio žemės nuomos mokesčio dydžio. Be to, jis negalėtų daugiau dalyvauti tame pačiame aukcione. Jeigu sutartis su laimėtoju nebus pasirašyta, pakartotinis aukcionas gali būti skelbiamas ne anksčiau nei po trijų mėnesių", - sakė S. Staniulytė.
Valstybinės žemės fondas aukcioną organizavo kartu su Nacionaline žemės tarnyba. Šios tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė sakė, jog dabar laukia iš fondo sutarties projektų su aukcioną laimėjusiais nuomininkais, kad sudarytų galutines sutartis. Pašnekovė pažymėjo, jog nuompinigiai už valstybinę žemę papildys Klaipėdos savivaldybės biudžetą.
Labai pelningas
Nekilnojamojo turto bendrovės "Oberhaus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio nuomone, jei sandėris pavyks, tai jis bus "tikrai geras ir labai pelningas".
"Matyt, būsimas savininkas turi pasiskaičiavęs savo kaštus ir viskas bus gerai. Ekonomiškai miestui sandėris tikrai labai geras. Mūsų žiniomis, šiuo metu didžiausios vieno aro kainos Klaipėdos mieste yra apie 20 tūkstančių eurų", - sakė L. Juozaitis.
Jo kolega, Vertinimo skyriaus vadovas Arūnas Sarulis, pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nėra ilgalaikis įsipareigojimas.
"Galbūt asmuo ar įmonė, žūtbūt norinti sklypo toje vietoje, dabar gali mokėti tokio dydžio nuompinigius ir galbūt galės mokėti dar kelerius metus. Tačiau jeigu po penkerių metų nuomininkas bankrutuotų - nuomos teisės pakibtų ore. Beveik 5 milijonų eurų sumą per 99 metus sunku vienareikšmiškai pasverti. Prieš 200 metų žemės Manhetene tai pat buvo išnuomota už 100 dolerių, tačiau ką tuomet reiškė 100 dolerių ir ką dabar - nėra tas pats. Neįmanoma įvertinti infliacijos 100 metų laikotarpiui", - pastebėjo A. Sarulis.
"Nesugebu mokesčių susimokėti"
Vienas iš jau veikiančių komercinės paskirties objektų Klaipėdos senamiestyje - prekybos centras "Kiras". Jo savininkas Romualdas Jokubauskis mano, jog 50 tūkst. eurų nuompinigiai per metus sunkiai protu suvokiama suma.
"Kiras" yra veikiantis mano nuosavas 2 161 kvadratinio metro pastatas ir aš nepajėgiu susimokėti 14 tūkstančių eurų turto mokesčio, nes nesurenku jo iš patalpų nuomos. Šiemet dėl to du kartus buvo mano sąskaitos areštuotos. Tokie tad mes verslininkai - elgetos. Mes neturime senamiestyje klientų, nuomos kainos numuštos, o turto mokestis senamiestyje - 2,5-3 tūkstančių eurų už kvadratinį metrą. "Akropolyje" gi - tik 400 eurų už kvadratinį metrą. Žemės nuomos mokesčio koeficiento sumažinimas nuo 1 iki 0,8 procento nieko nekeičia, kai tokie įkainių skirtumai", - sakė R. Jokubauskis.
Prekybos centras "Kiras" yra pastatytas 5 arų sklype, kurį R. Jokubauskis įsigijo apie 1996 m.
"Man tuomet šis sklypas atsiėjo 215 tūkstančių litų, tačiau buvo daug įvairių niuansų. Tuo metu dar buvo galima žemę senamiestyje pirkti ir aš buvau vienas pirmųjų, kuris tai padarė. Tačiau įsigijęs sklypą įsipareigojau suremontuoti paminklosauginį pastatą Didžiojoje Vandens gatvėje, valstybė dėl to man liko skoloje... Visur buvau pirmas ir visur gavau per galvą. Man pirmajam senamiestyje teko rengti detalųjį planą. Architektai nežinojo, kaip jį daryti. Vien projektą trejus metus rengėme, dvejus metus archeologinius tyrimus darėme, dar vienerius metus užtruko statybos. Tokia tad ilgalaikė investicija... Iš pradžių buvau ja patenkintas. Gerai sekėsi, kol neatsirado "Akropolio". Kai tik jis atsirado - pajamos krito perpus. Dar didesnis smūgis buvo automobilių apmokestinimas. Tuomet visai neliko žmonių senamiestyje, nes niekas neprivažiuoja. Iki automobilių apmokestinimo "Kiro" patalpos buvo išnuomotos 100 procentų, o po apmokestinimo praėjus pusmečiui pusė nuomininkų išsilakstė. Dabar čia nuomojasi tik todėl, kad labai pigiai", - sakė pašnekovas.
R. Jokubauskio nuomone, verslo Klaipėdos senamiestyje nebus, kol nebus laisvo patekimo į jį.
"Seniai buvo kalbėta: arba senamiestyje nedaryti jokių apribojimų, arba Tiltų gatvė turi būti atiduota pėstiesiems. 1989 metais buvo surinkta 30 tūkstančių parašų dėl Tiltų gatvės atidavimo pėstiesiems. Šis siekis buvo įtrauktas į strateginį miesto planą ir turėjo būti įgyvendintas dar 1999 metais. Buvo įsipareigota tai padaryti, kai atidarys Naujojo Sodo gatvę, paskui jau teigė, kad bus tai padaryta, kai Naująją Uosto gatvę paplatins, o dabar jau atidėlioja, kol Bastionų tiltą pastatys. Paskui dar ką nors sugalvos", - sakė verslininkas.
Rašyti komentarą