Tačiau penktadienio pavakarę žvakelės uždegę klaipėdiečiai tikina nesuprantantys, kam kirsti sveikus medžius? Taip pat piktinosi dėl pernelyg menko visuomenės informavimo. Anot jų, nors prieš tvarkant svarbias miesto erdves susitikimai su gyventojai organizuojami, tačiau informacija apie tokius svarbius renginius viešinami per menkai.
“Šia akcija mes siekiame pagerbti išėjusius medžius. Toks kiekis iškirstų medžių – tai jau viršūnė. Klaipėdoje ir taip masiškai kertami medžiai, o vietoje jų sodinami trumpaamžiai medeliai, kurie nei suteikia estetikos, nei valo orą”, - rankomis skėsčiojo akcijos organizatorė, asociacijos “Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė.
Paklausti, kam naudojami nukirsti medžiai, pašnekovė kreipėsi netgi į projekto rengėjus “Pamario restauratorius”, ir sulaukė atsakymo, kad šie susmulkinami į drožles. Tačiau L. Kuzminčiūtės toks atsakymas neįtikino. “Juk tai – puikiausi medžiai! Kamieno skersmuo siekia nuo 30 iki 40 centimetrų. Nejaugi tokius medžius drožlėmis paleis?” - teiravosi ji.
Asociacijos narė Renolda Senavaitienė pridūrė, kad pačiai teko matyti, kaip kiti Vakarų Europos miestai puikiai tvarkosi ir be masinio medžių kirtimo. “Neseniai lankiausi Berlyne. Teko matyti, kaip per patį naujo gyvenamojo rajono vidurį driekiasi žalia senų, bet sveikų medžių juosta. Kodėl pas mus būtinai reikia iškirsti medžius?” – teiravosi ji.
“Mūsų protėviai jautė ryšį su gamta, gyveno su ja darnoje. Medžiuose yra nemažai mūsų tautos sielos ir, kirsdami juos, kertame savo pačių šankis, naikiname savo identitetą. Taip pat manau, kad pačiam miestui naudinga, kad auga medžiai, nes jie valo orą. Skundžiamės, kad Klaipėda yra labiausiai užterštas miestas, tačiau naikiname tai, kas saugo nuo užterštumo. Juk medžiai ir dulkes sulaiko, vėją sumažina ir vasarą leidžia pasislėpti nuo karščio”, - degdamas žvakutę kalbėjo Mindaugas Kilikevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą