Klaipėdos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje teisininkas Sergejus Juzikas pateikė ieškinį Lietuvos valstybei, kuri turėtų atsakyti už Klaipėdos prokuratūros bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) policijos pareigūnų klaidas.
Jas klaipėdietis įvertino šimtais tūkstančių litų.
Tai ne pirmas S. Juziko teisinis ginčas su valstybine institucija. Anksčiau Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbęs teisininkas sugebėjo įrodyti, kad buvo atleistas neteisėtai, ir prisiteisė iš buvusios darbovietės per 23 tūkst. litų.
Dabar S. Juzikas reikalauja, jog Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos AVPK jam sumokėtų po 200 tūkst. litų: tiek, jo manymu, siekia padaryta šių įstaigų darbuotojų neturtinė žala.
Įstaigos teismo proceso nekomentuoja ir linkusios laukti teismo sprendimo.
Viskas prasidėjo nuo muštynių
"2010 metais pranešiau policijai apie tai, kad mano kaimynai iš gretimo sandėliuko vagia malkas. Kaimynai mane už tai sumušė. Tačiau mano pareiškimas dingo, o tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pradėtas mano atžvilgiu.
Tyrimas peraugo į baudžiamąją bylą, bet buvau išteisintas. Tokį sprendimą prokuratūra skundė visoms instancijoms, bet nieko nepasiekė. Trejus metus jie su manimi bylinėjosi.
Tuo tarpu mano pareiškimas, jo kopija, policijoje atsirado tik po 8 mėnesių. Tik po to, kai kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą", - ieškinio valstybei užuomazgas prisimena vyras.
Anot jo, pasiryžti kelti ieškinį valstybei paskatino ir kitos aplinkybės: jis įsitikinęs, jog pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų. Teismų maratono metu insultą patyrė jo tėvas, kurį dabar reikia slaugyti, bylinėjimasis pakenkė ir darbinei veiklai, patirti kiti nepatogumai.
"Beje, aš mušeikoms bylą iškėliau tik privataus kaltinimo tvarka. Jie kaltę pripažino ir atsiprašė. Susitaikėme", - pasakojo S. Juzikas.
Primena sovietmetį
Kaip dar vieną iš minėtų įstaigų pareigūnų atsakomybės trūkumo pavyzdžių S. Juzikas pateikia ir prokuratūros bei komisariato atstovų elgesį paruošiamajame teismo posėdyje. Esą jie atėjo nepasiruošę, nesusipažinę su dokumentais, priimtais jų darbovietėse.
"Šios bylos galėjo ir nebūti, jeigu būtų atlikti tarnybiniai patikrinimai, pareigūnai būtų pripažinę klaidas, atsiprašę. Teisėja pasiūlė galimybę taikytis, bet prokuratūros ir komisariato atstovai yra pasirengę bylinėtis.
Tai eilinį kartą įrodo, jog valstybės interesai ir biudžetas jiems nesvarbu. Mano manymu, tai amoralu.
Jie linkę dirbti kaip sovietmečiu: kaltę verčia vienas kitam, atsakomybės neprisiima. Įsitikinau, kad atliekant ikiteisminius tyrimus jiems svarbiau statistika, o ne tikras tyrimas.
Mano ieškinio tikslas - ne tik pinigai. Tai kova su sistema", - bylos esmę nusakė S. Juzikas.
Jis teigia manantis, jog dėl tokių teisėsaugininkų veiksmų nukenčia ne vienas Lietuvos gyventojas, tačiau retas ryžtasi reikalauti iš įstaigų atsakomybės.
"Žmogui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunku susigaudyti, dėl to viskas taip ir nurimsta.
Taip nebūtų, jeigu pareigūnai būtų asmeniškai atsakingi už savo veiksmus. Kita vertus, dėl jų kaltės žalą patyrusi valstybė gali pareikalauti ją atlyginti", - sako ieškovas.
Pavyzdžių yra
S. Juzikas - ne pirmasis klaipėdietis, pareikalavęs valstybės atlyginti moralinę žalą dėl pareigūnų veiksmų.
Visoje šalyje garsiai nuskambėjo Vidmanto ir Lauros Lučiūnų ieškinys, kuriuo jie reikalavo milijono litų už sūnaus Arūno mirtį, dėl kurios, gimdytojų teigimu, kalti policijos pareigūnai.
A. Lučiūnas mirė po 2004 metų birželio 27-ąją Klaipėdos futbolo klubo "Atlanto" pergalės prieš Maskvos "Spartak" UEFA "Intertoto" turnyre. Tąkart jis buvo sumuštas kilus riaušėms tarp komandų sirgalių. Paskelbta, jog jas malšinant policijos pareigūnų veiksmai užsipuolant Lučiūnų sūnų buvo neteisėti.
Tiesa, tėvams priteista po 100 tūkst. litų, dar po 7 tūkst. - už tai, jog apie velionį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys - taip įvertinta policijos komisariato pateikta informacija, esą A. Lučiūno mirčiai įtakos turėjo alkoholis.
Tarnautojų atsakomybė - naujiena
S. Juziko minėta galimybė valstybei prisiteisti dėl pareigūnų kaltės patirtą žalą iš konkretaus tarnautojo - reali, nors ir naujiena Lietuvoje: tokia praktika tik formuojama.
Praėjusių metų pabaigoje Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio reikalauja per 200 tūkst. litų.
Siekiama įrodyti, jog tokio dydžio žalą valstybė patyrė pasitvirtinus faktui, jog tuometinis ministras neteisėtai atleido vieną iš savo pavaldinių. Jam ši suma iš valstybės biudžeto buvo išmokėta kaip kompensacija bei priverstinės pravaikštos.
Tačiau prokurorų ieškinys keliavo iš vieno teismo į kitą ir tik rugsėjo pradžioje apsispręsta, jog jį privalo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Bet kokiu atveju tokio pobūdžio byla yra pirmoji Lietuvoje, todėl teisminė praktika dar tik formuojama ir neaišku, ar materialinės valstybės tarnautojų atsakomybės už savo sprendimus galima reikalauti vadovaujantis įstatymais.
Teisėsaugininkai linkę dirbti kaip sovietmečiu: kaltę verčia vienas kitam, atsakomybės neprisiima. Atliekant ikiteisminius tyrimus jiems svarbiau statistika, o ne tikras tyrimas.
Sergejus JUZIKAS, klaipėdietis
Neaišku, ar, vadovaujantis įstatymais, galima reikalauti materialinės valstybės tarnautojų atsakomybės už savo sprendimus.
INFORMACIJA
Generalinės prokuratūros atstovai teigia, jog per pirmą šių metų pusmetį šalies teismuose gauti 39 ieškiniai, kuriais iš įstaigos reikalaujama atlyginti žalą, patirtą dėl galimų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teisėjų klaidų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą