GIMTADIENIS jau daug metų nebe šventė. Nuo tada, kai pats nebevartoju ir tik vaišinu draugus. Man suėjo 64 metai. Yra tokia labai graži "bitlų" daina apie 64-ąjį gimtadienį. Aš visada mėgau jų dainą ir niekada nemaniau, kad jis ateis ir man. Bet jis atėjo... Prieš gerus du dešimtmečius mano gimtadieniai būdavo galingos šventės, kurios trukdavo po dvi savaites. Švęsdavo jas ir eiliniai, ir labai dideli.
APIE DOVANAS. Atsimenu, tėvai vaikystėje padovanojo dviratį "Ereliukas". Aš augau kartu su seserimi dvyne Violeta. Ir tėvai mums visada pirkdavo po dvi vienodas dovanas. Bet tąkart nupirko tik vieną dviratį dviem. Teko dalintis per pusę. Bet dėl to nesibardavome.
GYVENAU Kurpių gatvėje, pagal mano pavardę, ten kaimynystėje gyveno ir Kongas (Grubliauskas). Buvo ir kitokios reputacijos žmonių. Mūsų gatvė buvo labai linksma. Ja važinėdavo įvairūs skudurininkai su vežimais, taip, kaip Prancūzijos priemiesčiuose, rinkdavo įvairius nereikalingus daiktus, garsiai šūkaudavo.
MUZIKA mano gyvenime atsirado jau nuo mano gimimo. Dabar žmonės nebepažįsta savo kaimynų, o tada mano tėvai švęsdavo labai triukšmingai. Aš gyvenau Kurpių gatvės 4-ajame name, kur, be mūsų, buvo dar kelios šeimos ir visi vieni kitus sveikindavome. Tėvas grodavo akordeonu ir sukurdavo labai gerą atmosferą. Aš nuo pat mažens girdėdavau tėvų dainas ir iš atminties stengdavausi jas pakartoti. Mūsų name stovėjo ir senas vokiškas pianinas.
APIE SAPNUS. Dažnai sapnuoju baisius sapnus. Aišku, būna ir erotinių, nors jau ir neturėtų, bet dažniau sapnuoju visokius banditus, kurie mane ir daužo, ir muša, ir skriaudžia. Šiaip esu prietaringas.
DABAR, kai pasaulyje tokia įtempta situacija, žadu nebekeliauti. Jau dabar kelionėse autobusuose renkuosi kur saugiau atsisėsti.
APIE ANGELUS SARGUS. Mes esame su kolega patekę į avariją, kai prie Klaipėdos į kelią tiesiai prieš automobilį iššoko labai girtas vyriškis. Jis atsitrenkė į mano pusę, persivertė per automobilį ir liko gyvas. Nedaug trūko, kad jis būtų atsidūręs salone ir, galimas daiktas, tada būčiau žuvęs aš.
SKRENDANT lėktuvu man kartais salone pasirodo tartum baltas rūkas ir mane iš karto persmelkia baimė, ar neįvyks kokia avarija.
LAIMINGAS SKAIČIUS - 25. Tai - mano gimimo data. Nenorėčiau, kad būčiau gimęs, tarkime, 13 arba 26 dieną.
APIE LAIMĘ. Kad ir kaip keista, jaučiu harmoniją ir pusiausvyrą, nes kiekvieną minutę nugyvenu labai "fainai". Turiu nuostabią draugę, kuri gyvena Anykščiuose.
ŠEIMOJE aš nemokėjau gyventi, nemokėjau prisiderinti. Savo buvusioms žmonoms neskyriau pakankamai dėmesio. Tačiau palaikau labai gerą ryšį su savo sūnumi Roku, kuris su šeima gyvena Anglijoje.
INTERESAI. Man nėra svarbu pasirodyti prieš žmones, kad aš kažką sugebu. Mane visada domino kūrinio struktūros, jaučiu labai stiprų potraukį dailės menui, domina dramos teatras, taip pat operos menas. Jeigu manęs fatališką minutę paklaustų: "Ką tu norėtum paklausyti prieš mirtį - ar gerą džiazo koncertą Niujorke, ar operą Milano "La Skaloje"?, tikrai rinkčiausi operą.
VARDĄ man sugalvojo tėvai, nes tais laikais vardas Saulius buvo labai novatoriškas.
PRAVARDĖS. Vaikystėje turėjau pravardžių, taip pat ir akademijoje, ir tarp restorano muzikantų. Bet nelabai noriu jas paviešinti. Fakultetuose mane "Kirviu" vadino ir dar visaip, bet didžiausia pirmakursių prievolė yra kalbėti mano balso tembru. Kadangi mano tembras toks labai originalus, toks "per nosį", todėl fuksai per krikštynas yra verčiami mėgdžioti mane.
APIE POKYČIUS. Iki savo 50-mečio mano gyvenime visko pasitaikydavo, ir pavydo priepuolių, bet galbūt tai buvo susiję su alkoholio vartojimu ar kitokiomis dvasinėmis transformacijomis. Dabar esu visiškai pasikeitęs ir labai tolerantiškai žiūriu į viską aplinkui. Esu labai atviras ir visiškai pasitikintis kitais. Aš labiau vertinu ne materialiąją, o dvasinę žmogaus būseną.
ALKOHOLIO jau nevartoju 22 metai. Bet Raimondas Paulas alkoholio jau nevartoja 40 metų. Mes su maestro esame pažįstami ir koncertavę Birutės Petrikytės festivalyje.
MOKYKLOJE buvau vidutinis mokinys. Visiškai nesupratau ir dabar nesuprantu matematikos, chemijos ir geometrijos. Mane domino istorija ir ypač patikdavo geografija.
APIE NUOTYKIUS. Vienuoliktoje klasėje jau pradėjo traukti panelės. Eidavom pas jas draugiškai vakarieniauti, bet pro 5 aukšto langą. Galėdavom bet kada nugarmėti žemyn. Buvo tokia labai griežta budinčioji, pravarde "Kobra", kuri labai nujausdavo, kad ten kažkas brazda, mus susekdavo, ateidavo ir mus "užlauždavo". Nespėdavom pasislėpti nei spintose, nei po lovom.
PIRMOJI MEILĖ. Buvau labai įsimylėjęs tokią mergaitę iš savo klasės. Ir iki šiol jai jaučiu kažkokį jausmą. Kad ir kaip keista, mes dabar buvome susitikę po 40 metų pertraukos, kai kartu aplankėme buvusią klasės auklėtoją. Ji mums pasakė: vaikai, jeigu jūs jau taip patinkate vienas kitam, tai lipkite į antrą aukštą - galite pasibučiuoti, pabendrauti...
GERIAUSIAI ATSIPALAIDUOJU gamtoje ir žvejybos metu. Jaunystėje pagaudavau labai daug žuvų, bet man dabar visiškai nebesinori jų nužudyti. Norėčiau pagauti labai didelę žuvį ir ją paleisti. Dievinu nardymą. Jeigu būnu prie upės ar ežero, aš galiu jau nuo gegužės maudytis ir nardyti.
BITLOMANIJA. Mes, kai augome, klausydavomės juostinių magnetofonų, kurie dabar, kaip ir vinilinės plokštelės, vėl grįžta į madą. Man labiausiai patikdavo "bitlų" muzika. Aš ir dabar žinau kokius 60 jų kūrinių.
AUTORITETAI. Visada turėdavome kontaktą su profesoriumi Sauliumi Sondeckiu, asmeniškai pažinojau kompozitorių Balį Dvarioną, Juozą Karosą, teko sveikintis ir su Konradu Kavecku, studijavau kompoziciją pas profesorių Julių Juzeliūną.
APIE KITUS. Labai vertinu žmonių tvarkingumą. Aš kažkaip nužiūriu žmones ir man ne vienodai, kaip žmogus rengiasi, kaip jis elgiasi koncerte, koks jis yra universalus mene, ar jis tik įsikabinęs į tą savo profesiją, ar jis mėgsta ir tapybą, ir meną.
NELABAI PATINKA žmonės, kurie veržiasi į politiką, kad ir mano meras Vytautas Grubliauskas, kuris yra buvęs ilgametis katedros vedėjas ir turi puikią politiko karjerą. Jis juk yra puikus muzikas. Aišku, jis triūsia miesto vardan, bet man truputį gaila, kai pamatau kartais kur gerą trimitininką grojant, visada prisimenu mūsų merą.
DŽIAZAS yra skolinys ir mes turime visą muziką studijuoti. Džiazas tik yra išdava kažkokios muzikinės spalvos. O žmonės kartais išmoksta kelis kvadratus ir vaikšto nedideliame Klaipėdos mieste užrietę nosis ir vadina save džiazmenais.
IŠŠŪKIAI. Kažkada neįsivaizdavau, kad vieną gražią dieną aš grosiu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Buvau tikras, kad man visai gerai seksis. Maniau, kad aš šiek tiek moku groti, bet kai pirmą kartą išėjau į didžiąją salę, kuri buvo pilna žmonių, ir išgirdau kelis negarsius paplojimus, tai mano visas tas "triumfas" baigėsi. Deja, tas kartojosi. Aš po to gal dvidešimt kartų dar grojau toje salėje, bet visada susilaukdavau panašaus įvertinimo. Supratau, kad negaliu riesti nosies. Galiu vaidinti savo gatvėje arba savo Naujakiemio name. Aš esu jų guru, bet tiktai to namo, ne daugiau. Vadina mane tiesiog muzikantu, kaip kitą vadina šlavėju arba dar kaip nors. Man visada stebuklinga, kad yra žmonių, kurie išeina į sceną ir jiems ploja. Nuoširdžiai. Visa salė. Atsistojusi. Vadinasi, jie tikrai kažką sugeba.
MUZIKOJE man nepatinka konkursų sistema. Mane erzina, kai kas nors sako: mano sūnus yra 20 konkursų laureatas. Bet palaukit. Gal jis yra tik techninė formulė? O muzikos dvasią išgauti nereiškia tik groti greitai ir garsiai.
GRAŽIAUSIOS SPALVOS - žalia, mėlyna, žydra. Labai mėgstu rudens spalvas.
APIE MAISTĄ. Mėgstu rūkytą žuvį, visokiausių rūšių sūrį, gaminu neįmantrius patiekalus iš jautienos. Labai mėgstu gaminti.
KLAIPĖDOJE mano mėgstamiausias restoranas yra "Skandalas", kur labai aukšta maisto kultūra ir kur tikrai pietauja elitiniai žmonės, verslo atstovai. Antra mano mėgstamiausia vieta - armėniškas restoranėlis "Granatus".
MAN PINIGAI yra niekas ir aš nesugebu užgyventi namo, mašinos arba dangoraižio. Aš pagal galimybes padedu savo giminaičiams.
APIE AUGINTINIUS. Teko auginti iš gatvės atklydusį katinėlį. Bet jis susirgo gelta ir, kai numirė, mes abu su mama ilgai verkėme. Dėl to nebegaliu daugiau auginti jokių gyvūnėlių.
JAUKIAUSIA VIETA Klaipėdoje yra Smiltynės paplūdimys, arčiau vyrų pliažo.
NAMŲ RUOŠA. Mano silpnybė - plauti indus. Tačiau erzina grindų plovimas. Lyginti drabužius esu priverstas, nes gyvenu vienas.
BŪTINIAUSI DAIKTAI. Į negyvenamą salą pasiimčiau 50 pieštukų, natų popieriaus ir medžiaginę klaviatūrą. Dabar jau tokią gamina kinai. Dar būtinai paimčiau spiningą, keletą blizgių ir kabliukų.
35. Jeigu galėčiau sustabdyti gyvenimo laikrodį, metų rodyklės sustotų ties skaičiumi 35.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą