Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (138)

Pradėjus kalbinti šios įstaigos absolventus, kad šie įvardintų "pačius pačiausius" dėstytojus, kiekvienas nesustodamas žėrė pavardes ir komplimentus. Tapo aišku, kad paminėti ir išvardinti visų pedagogų nuopelnus - tiesiog beviltiška. Tam būtų reikalinga atskira studija.

Klausydamasis S. Šimkaus konservatorijos auklėtinių padėkos žodžių supranti, jog prireikia dešimčių mokytojų žinių, jėgų, nuoširdumo, kad sužibėtų ir suspindėtų auklėtinio talentas. O kai mokinys suspindi, pedagogas lieka šešėlyje - plačiajai visuomenei jo pavardė absoliučiai nieko nesako. "Patys pačiausieji" pedagogai prilyginami dievams tik muzikinėje terpėje.

Per 87-erius konservatorijos gyvavimo metus tokių dievų buvo šimtai. Jie išugdė tūkstančius. Nors iš tų tūkstančių spindėjo ir tebespindi tik dešimtys, tai nereiškia, kad paruoštos vidutinybės. Paruošti ir profesionalūs muzikantai, vokalistai, teoretikai, kuriantys sąlygas kitiems talentams žibėti. Visa tai - Lietuvos muzikinė kultūra, aukštai vertinama Europoje.

Kiekvienas vadovas, stojęs prie konservatorijos vairo, net ir egzistuojant bendriesiems kanonams, įnešdavo savosios individualybės spalvų. Štai Juozas Karosas, nepaisydamas pokario ideologijos reikalavimų, gręžėsi į prieškario Klaipėdos konservatorijos tradicijas, nes ir tuo laikotarpiu jam buvo tekę čia vadovauti.

Šiandieninės konservatorijos kolektyvas su dėkingumu mena bene ilgiausiai (1966-1992 m.) šiai mokslo įstaigai vadovavusio Jono Kasnausko asmenybę.

"Jo vadovavimo metais buvo sutelkti pedagogai aristokratai, kurių įdirbiu naudojamės ir dabar", - sako šiandieninė konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė.

Nerimo žiema

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos padangę tarsi žemės drebėjimas sukrėtė žinia - rengiamasi naikinti S. Šimkaus konservatoriją.

"Valdininkams nei sentimentai, nei tradicijos nieko nereiškia. Iškilo klausimas, kiek reikalinga Lietuvai ši ir kitų miestų konservatorijos. Muzikos akademija - Lietuvos muzikinės kultūros karūna, kuriai rengiame deimančiukus, ilgą laiką tylėjo. Bet, regis, atsipeikėjo. Muzikos mokyklų ruošiami moksleiviai toli gražu negali taikytis į Muzikos akademijos studentus. Tik iš konservatorijų atėjusieji gali atitikti akademijos reikalavimų lygį. Akademijoje įvertinta, kad šitos grandies praradimas reikštų Lietuvos muzikinės kultūros žlugdymą. Išlaikyti konservatorijas brangu, bet tik taip galima išsaugoti aukštą muzikinės kultūros lygį. Tad dvejiems metams esame palikti ramybėje. Per juos privalome įrodyti savo reikalingumą", - sakė konservatorijos direktorė L. Jonavičienė.

Beje, ji pabrėžė, kad į kovą už išlikimą stojo ne todėl, kad išsaugotų savo "sostą".

"Kurdami konservatorijas apie muzikinę ateitį galvojo Stasys Šimkus, Kaune - Juozas Gruodis. Šiandien mes atsakingi, kas ir kaip bus su muzika Lietuvoje po šimto metų. Pasidairykite Lietuvos teatruose, kuriuose yra orkestrai. Juose groja vidutinio amžiaus ir vyresni atlikėjai. Pasidairykime simfoniniuose ir kameriniuose orkestruose. Jiems irgi reikia auginti pamainą. Jei šitas baras bus apleistas, muzikinė kultūra, kuria šiandien galime didžiuotis, žlugs kaip žlugo antroji Lietuvos religija - krepšinis", - svarstė L. Jonavičienė.

Anonsas

Kitąoje dalyje sugrįšime prie paprastų klaipėdiečių gyvenimų karo nesugriautuose Klaipėdos namuose.