Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (142)

Netruko ir paauglys Juozukas į darbus įsikinkyti - buvo priimtas pasiuntinuku spaustuvėje. Tai nutiko dar 1920 m. Dirbdamas pasiuntinuku, pradėjo mokytis ir rimtesnių spaustuvinių darbų įgūdžių. Taigi po 1923 m. sukilimo, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, jis jau turėjo šiokios tokios spaustuvinio darbo patirties. Ir visko gali būti, kad jis buvo vienas pirmųjų akcinės bendrovės "Ryto spaustuvė" darbuotojų dar tuomet, kai ji dar buvo Turgaus gatvėje. Vėliau bendrovė pastatė naują modernų spaustuvės pastatą Šaulių g. Ir spaustuvės vadovu tapo Jokūbas Stikliorius.

Juozo Kirvaičio dukterys Audronė Kirvaitytė-Vaserienė ir Žibutė Kirvaitytė-Šilerienė sako, kad tėvas apie darbą šiame pastate prieškaryje daugiausiai ir pasakodavo. Nes būtent čia jis tapo rimtu spaustuvininku, puikiai žinojusiu visas technologijas. Bet labiausiai išmanė raidžių rinkėjo darbą. Jaunystėje įgyta spaustuvinio darbo patirtis lėmė, kad pokariu jis tapo vienu geriausių vadovų "Ryto" spaustuvėje. Bet apie tai - vėliau.

Lemtingas susitikimas Šaulių namuose

Juozas Kirvaitis labai greitai užkariavo Onos Venslavavičiūtės iš Panevėžio širdį. Jaunuoliai 1933 m. per Kalėdas susituokė Palangos bažnyčioje.

Prieškariu Klaipėdoje jaunimo romanai megzdavosi arba Rožių alėjoje ant Jono kalnelio, arba vakarėliuose Šaulių namuose (dabartinė Klaipėdos koncertų salė). Taigi vieną vakarą jaunikaitis Juozas išsiruošė į vakarėlį Šaulių namuose. Ten jis ir susipažino su Ona Venslavavičiūte iš Panevėžio. Ji į Klaipėdą buvo atvykusi pasisvečiuoti. Ir taip nutiko, kad iš karto krito į akis ir netgi širdį gražiai nuaugusiam jaunuoliui. Mat jis pirmąjį pažinties vakarą panelei Onutei pagrasino: "Tu būsi mano žmona." Ši dėl tokio staigaus pareiškimo sutriko, netgi iškvailino. Bet jaunuolio žodžiai nebuvo veltui pasėti. Kelis kartus jis vyko į Panevėžį pažindintis su Onutės tėvais. Šiems jaunasis spaustuvininkas pasirodė patikimas. Nebepurkštavo ir Onutė.

1933 m. Juozas ir Onutė susituokė Palangos bažnyčioje. Po kelerių metų pasaulį išvydo pirmagimė Laimutė, vėliau Žibutė, o jau prasidėjus karui, - jaunylė Audronė.

Taip Juozas Kirvaitis (viršuje) ir jo brolis Alfonsas (viduryje) atrodė Klaipėdos ateljė darytoje nuotraukoje 1932 m.

"Taigi aš - tikra klaipėdietė",- šiandien didžiuojasi Žibutė Kirvaitytė-Šilerienė. Jos vyresnioji sesuo Laima, taip pat gimusi Klaipėdoje, jau pokariu, tik ištekėjusi, žuvo avarijoje. O štai jaunylė Audronė gimė ne Klaipėdoje, o Vilniuje. Mat hitlerinei Vokietijai pasiglemžus Klaipėdą, Kirvaičiai, nenorėję priimti Vokietijos pilietybės, turėjo iš uostamiesčio pasitraukti. Jau buvo užgyvenę baldų, šiokio tokio šeimyninio turto. Labai liūdni jie iškeliavo gyventi į Kauną. Jame pradėjo nuomotis butą žymaus Lietuvos šviesuolio Pauliaus Galaunės namuose. Tik Kaune Kirvaičiai neilgai gyveno. Lietuvai atgavus Vilnių, jame buvo reikalingi įgudę spaustuvininkai. Ir Kirvaitis buvo pakviestas dirbti Vilniaus spaustuvėje. Toje, kurioje pokariu pradėtas spausdinti "Tiesos" laikraštis.

Bet ir Vilniuje Kirvaičių šeima ilgai neužsibuvo. 1948 m. su dideliu džiaugsmu grįžo į ne savo noru prarastą Klaipėdą. Ir tokiam reikalingam spaustuvininkui Juozui Kirvaičiui iš karto buvo paskirtas butas S. Daukanto g. 23-ajame name. Jo pirmajame aukšte jau buvo įsikūrusi taip pat įgudusio linotipininko Stasio Lugo šeima. Dar keliuose namo butuose gyveno spaustuvės darbuotojai ir kelios karininkų šeimos, kurios nuolat įsikeldavo ir labai greitai išsikraustydavo. Kaip klostėsi spaustuvininkų gyvenimai šiame name, - jau kitą pirmadienį.

Anonsas

• Kodėl Juozas Kirvaitis nuolat buvo kviečiamas į NKVD?
• Kodėl Kirvaitytės miegoti buvo guldomos aprengtos?
• Kaip Kirvaičių šeimoje formavosi būtinybė prie stalo sėsti visiems kartu?
• Kaip S. Daukanto 23-ąjame name, spaustuvės darbuotojų "tvirtovėje", apsigyveno kapitonas Sigitas Šileris?