Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (289)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (289)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Praeitą pirmadienį pasižvalgę, kaip Liepų g. 12-ajame name gyveno bankininko Johano Hiršbergerio šeima, šiandien pasidairysime, kaip čia gyveno kito bankininko - Petro Šerno - šeimyna.

Hiršbergeriams išsikrausčius iš šio namo, 1924-1929 metų adresų knygose namo savininku užregistruotas fabriko direktorius Jozefas Krauzė (Kraus). Kokio fabriko - nėra žinoma. Tačiau, regis, J. Krauzė buvo ryški figūra Klaipėdos padangėje, nes ėjo prekybos bei landtago rūmų prezidento pareigas. Be namo savininko, čia dar gyveno penki nuomininkai, minima ir Baltijos draudimo bendrovė. 1930 m. namą ir sklypą nupirko lietuvių Žemės bankas.

Lietuviškasis periodas

Banko direktoriumi dar 1927 m. buvo paskirtas iš Kauno komandiruotas Petras Šernas. Tuomet Klaipėdoje steigiant įvairias valstybines ir komercines institucijas su tikslu Klaipėdą integruoti į Lietuvos struktūras, kandidatūrų joms vadovauti buvo žvalgomasi ne pačioje Klaipėdoje, o Didžiojoje Lietuvoje. Žemės bankas tuomet buvo klestinti bendrovė, turinti ir plačių užmojų Klaipėdoje. Todėl mūsų mieste buvo tikslingas šio banko skyrius. Būtent Žemės banko užmojais Klaipėdoje vyko intensyvios gyvenamųjų namų ir pramoninės paskirties pastatų statybos.

Šernų šeimos gyvenimo vingiai

Kodėl bankui vadovauti buvo pasirinktas P. Šernas? Gali būti, kad sprendimą lėmė ir religiniai įsitikinimai - jis kilęs iš evangelikų reformatų šeimos.

1897 metų lapkričio 6-ąją Brigiškių kaime evangelikų reformatų Jokūbo Šerno ir Elžbietos Puodžiūnaitės-Šernienės šeimoje gimė sūnus Petras, būsimasis ekonomistas, evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius. Pradžios mokslus išėjo Medeikių mokykloje, vėliau mokėsi aukštesniojoje Biržų keturklasėje mokykloje. I pasaulinio karo metais jis išvažiavo mokytis į Voronežą, ten komercinėje gimnazijoje sėmėsi ekonomikos ir verslo žinių.

POILSIS. Banko tarnautojai naudodavosi galimybe pailsėti ore banko kieme ant suolelio. Nuotraukos iš Laikrodžių muziejaus archyvo. 

1918 m. grįžęs į Lietuvą P. Šernas kariuomenėje ketverius metus tarnavo karo valdininku. Po kariuomenės vėl kibo į mokslus - Berlyno universitete 1922-1925 m. studijavo komerciją. Grįžęs iš Vokietijos, buvo priimtas dirbti Žemės banko Kauno skyriuje. 1927 m. Klaipėdoje įsteigus banko skyrių, buvo paskirtas jo direktoriumi ir dirbo iki 1939 m., kai Klaipėdos kraštą aneksavo Vokietija.


Vadovaujant P. Šernui, Žemės bankas tapo didžiausiu Klaipėdos krašte, aktyviai dalyvavo visuomeninių ir privačių namų statybose. Pats P. Šernas buvo ryški figūra lietuviškoje visuomeninėje veikloje, priklausė Visuomenės sąjungos Lietuvos pajūriui atstatyti bei sustiprinti draugijos vadovybei, priklausė ir Statybos bendrovės valdybai, kuri įrengė Šventosios žvejų uostą. P. Šernas Klaipėdoje ėmėsi ir pedagoginės veiklos, Prekybos institute dėstė ekonomikos mokslus.

EMIGRACIJOJE. Šitos nuotraukos darytos Erikos ir Petro Šernų Kanadoje 1985 ir 1972 m. Nuotraukos iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos.

Pajūryje jis sutiko ir savąją moterį. "Su mama tėvas susipažino kažkokiame baliuje. Ir labai netrukus susituokė. Vestuvių puota buvo iškelta Kauno "Metropolio" restorane, kurio, gaila, šiandien Laisvės alėjoje jau nebėra", - pasakojo P. Šerno ir Erikos Trumpjonytės-Šernienės jauniausias sūnus Valentinas Šernas. Bet apie jį - kiek vėliau.

Susituokusi 1927 m., Šernų pora 1929 m. susilaukė pirmagimio sūnaus Gyčio. O štai dukterys Aldona (Švarcienė) ir Irena (Meiklijohn) gimė 1930 ir 1932 m., kai Šernai jau gyveno Liepų g. 12-ajame name. Ketvirtasis vaikas - Valentinas - gimė 1938 m. Bet šeima jau buvo iš banko pastato antrojo aukšto išsikrausčiusi, nes klestintis bankas plėtėsi, ir jam prireikė daugiau patalpų. Tad gausi šeima išsikraustė į Vilties gatvę, kurioje, kaip ir augalų vardais pavadintose gatvėse (Bijūnų, Jurginų, Šermukšnių ir t. t.), Žemės bankas finansavo gyvenamųjų namų statybas.

Klaipėdą užėmus vokiečiams, Šernų šeima vaikus mokytis išvežė į Palangą. Bet, prasidėjus II pasauliniam karui, 1940-1941 m. vaikai buvo parvežti atgal į Klaipėdą, ir vyresnėliai mokėsi Luizės gimnazijoje.

"Iš brolio Gyčio ir seserų pasakojimų žinau, kad jiems šioje gimnazijoje nepatiko, nes vokietukai visą laiką ieškojo pretekstų muštynėms", - pasakojo V. Šernas.

Labai netrukus Šernų šeima buvo nutremta į Karaliaučių, o vėliau atsidūrė Drezdene. Po karo visa šeima liko Vakarų Vokietijoje, Didžiosios Britanijos zonoje, Gross Hesepes tremtinių stovykloje. 1949 metų pavasarį Šernai susirinko Kanadoje, Toronte. Šeimos galva ėmėsi veiklos, kartu su kitais įkūrė kredito kooperatyvą "Parama", vėliau daugiau kaip 10 metų buvo jo vedėjas. P. Šernas aktyviai dalyvavo ir bažnytinėje veikloje, buvo vienas iš Toronto lietuvių evangelikų reformatų parapijos steigėjų.

P. Šernas pasimirė 1988 m. gegužės 11-ąją, nesulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Palaidotas lietuvių kapinėse Anapilyje, Mississauga mieste, Kanadoje.

Nostalgija Klaipėdai

O jo sūnus Valentinas Toronto universitete baigė inžinerinės fizikos doktorantūrą ir 35 metus profesoriavo Rutgerso universitete (JAV, Niudžersis). Niudžersyje, 80 km nuo Niujorko, V. Šernas gyvena ir dabar. Tačiau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tuoj pasišovė padėti tėvynei ir atvyko dėstyti į Vilniaus technologijos universitetą.

Bet viliojo gimtasis miestas - Klaipėda, nors, žinoma, 1938 m. čia gimęs ne ką ir teprisiminė. Kuo galiu būti naudingas gimtajam miestui? - kėlė klausimą sau profesorius. Ir kelerius metus Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakulteto studentams anglų kalba dėstė inžinerinių energetinių sistemų kursą. Tebedėstė, bet jau lietuvių kalba, ir šį, pavasarinį, semestrą.

Kai mes su juo kalbėjomės, profesorius sakė, kad jau turbūt jo pedagoginė karjera baigta - sunku esą per Atlantą blaškytis. 2000-aisiais V. Šernui KU suteikė Garbės daktaro laipsnį. 2007 m. balandžio 26 d. įsteigtas Šernų šeimos stipendijų fondas KU jaunųjų dėstytojų dalyvavimui užsienio konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose remti. Gyčio Martyno Šerno, Aldonos Šernaitės - Švarcienės, gyvenančių Kanadoje, Irenos Šernaitės - Meiklejohn, Valentino Šerno, gyvenančių JAV, paaukotomis lėšomis fondas gyvuos iki 2015 m. Per metus jaunųjų dėstytojų stipendijoms skiriama 5 000 eurų.

Kitą pirmadienį jau dairysimės, kas Liepų g. 12-ajame name vyko pasibaigus II pasauliniam karui.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder