Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (57)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

"Akvarelių" skaitytojai, kurių ratas vis plečiasi, išsako daug gerų žodžių "Vakarų ekspresui" dėl šio ciklo. Tačiau vienas kitas yra ir papriekaištavęs: "Akvarelėse" nefigūruoja iš Klaipėdos pasitraukusiųjų vokiečių istorijos - ką jie išgyveno, palikdami namus su visu turtu, kaip susiklostė likimai, sugrįžus į Vokietiją ar "nusėdus" gal ir kituose kraštuose?

Negaliu sakyti, kad visiškai nebandyta tokių žmonių susirasti. Tačiau kol kas pavyko "atkapstyti" tik Uvę Kerstandą, kuris dabar gyvena Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Keiptauno. Bet jis niekada nebuvo gyvenęs Klaipėdoje - čia gimė jo tėvas. Ir Klaipėdoje praleido vos kelerius vaikystės metus, vėlesnis gyvenimas - Vokietijoje, į Klaipėdą daugiau niekada negrįžo.

Jis buvo pasirinkęs karininko profesiją, ir II pasaulinis karas jam baigėsi tragiškai - kalėjo tarybiniame gulage. Todėl pairo šeima: Uvė su broliu ir mama gyventi išvažiavo į Pietų Afriką, nes pokario Vokietijoje siautėjo suirutė. O apie tėvą, šeimos maitintoją, nebuvo jokių žinių. Uvės tėvai susitiko tik po ketvirčio amžiaus per jo vestuves Pietų Afrikoje. Jie ir verkė, ir juokėsi. Ir per kelias dienas vienas kitą pamilo iš naujo.

Prašymas atsiliepti I

Bet tai - ne per karo audrą iš Klaipėdos pasitraukusių vokiečių istorija. Redakcija jų tikrai imtųsi, jei kas nors iš skaitytojų pamėtėtų "gelbėjimosi ratą": nurodytų tokių žmonių koordinates. O svarbiausia - kad tie žmonės turėtų jėgų kalbėti apie kadaise išgyventa. Jeigu tokių pažįstate, praneškite el. adresu sekretore@ve.lt arba skambinkite tel. (8 46) 493435.

Gal Klaipėdoje dar yra žmonių, prisimenančių šias moteris, nusifotografavusias Didžiosios Vandens g. 2 namo antrajame aukšte (iš kairės): Charlote (Horsto mama), Gerda (pusserė), lietuvaitė Rūta (močiutės augintinė), Johanne Ludovika Lilischkies (močiutė)

Horsto laiškas

"Čia rašo Jums klaipėdietis iš tolimo Hamburgo. Su įdomumu skaitau pirmadienio straipsnius "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės". Labai man įdomu, nes ir aš gyvenau mieste nuo 1946 iki 1957 metų. Ir šiek tiek prisimenu tuos laikus. Esu 1940 m. Klaipėdoje gimęs, ir vokiečių tautybės. Lankiau 4-ąją vidurinę mokyklą. Iš pradžių jinai buvo ant senojo turgaus, buvusiame viešbutyje "Vokiečių namai". Nuo penktos klasės ėjome į naujai pastatytą mokyklą Daržų gatvėje. Iš ten teko man kasdien matyti namą, kuriame gyveno mano močiutė ir augo mano mama. Tas namas stovėjo Didžiojoje Vandens g. 2. Sekantis namas jau priklausė Mėsininkų gatvei. Nuotrauka daryta po karo. Gaila, namo nebėra, nežinau, kada nugriautas. Antram aukšte gyveno mano močiutė - Johanne Ludovika Lilischkies (1866-1947). Ant nuotraukos iš kairės: mano mama Charlotte (1907-1984), mano pusseserė Gerda, močiutės augintinė Rūta (lietuvaitė, likusi be tėvų) ir mano močiutė. Močiutė turėjo keturias dukras. Jauniausioji mirė 2003 Perleberge, kur močiutė, Rūta ir Frieda (dukra) palaidotos. Atsiprašau už klaidas, nes jau po truputį pamirštu lietuviškai. Su pagarba Horst Borbe."

Dėl klaidų p. Horstas be reikalo atsiprašinėjo,- laiškas neredaguotas... Prie jo H. Borbe pridėjo dviejų nuotraukų ir močiutės jungtuvių metrikų kopijas. Kai metrikus pastudijavome, paaiškėjo įdomių dalykų.

Jungtuvių metrikai

Pirmiausiai juose įrašyta: "Turi galios tiktai ligonių, nuopolių, invalidų ir senatvės apdraudimo bei paliktųjų šelpimo tikslu." Paskui - eilutė: "Vyro vardas, pavardė, gimimo diena, metai, luomas". Joje įrašai: darbininkas, Kristups Lilishkies, 18 balandžio, 1851." Kitoje eilutėje: "Žmonos vardas, pavardė iš namų, gimimo diena ir metai." Įrašyta: Johanne Ludovika Grettzus, gimusi Stuhlert 29. Sausio 1866. "Jungtuvių dieną žymėti žodžiais" eilutėj įrašyta: "Penkiolikta spalio 1898." Jungtuvių metrikų pažyma išduota Klaipėdoje, 1935 m. spalio 3 d. Ją išdavė užrašų valdininkas J. V., parašas. Matyt, Johanne Ludovika Grettzus rūpinosi "šelpimo tikslu", kas dabar vadinama pensija, ir jai buvo reikalinga toji pažyma.

Prašymas atsiliepti II

Prašėme atsiliepti klaipėdiečius vokiečius, kurie iš Klaipėdos pasitraukė artėjant II pasaulinio karo frontui. Tačiau vokiečių kilmės klaipėdiečių Klaipėdos krašte užsiliko ir po karo. Didysis jų važiavimas į "faterlandą" prasidėjo jau Nikitos Chruščiovo valdymo metais - 1957-58 metais, kai į Vokietiją išvažiavo ir Horsto Borbės artimieji.

Kaip klostėsi tų pasitraukusiųjų jau tarybiniais metais likimai, nedaug ką težinome. Tad redakcija prašytų atsiliepti tuos išvykėlius - ką patyrė, ką išgyveno. Ir, žinoma, būtų gerai, jei Jūsų pasakojimai būtų susiję su Klaipėdoje išlikusių namų istorijomis.

Gražina JUODYTĖ