Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (587)

Ji čia įsikūrė po pastato kapitalinio remonto. Ir 1978 m. joje pardavėja pradėjo dirbti Nijolė Dambrauskaitė-Cygankova. Ankstesnėje "Akvarelėje" ji pasakojo apie plokštelių pirkėjus ir populiariausias plokšteles. Šį kartą - apie pačias pardavėjas.

Pardavėja - legenda

Ziną Katauskienę ji įvardijo kaip "Plokštelių" parduotuvės veidą ir savotišką legendą: "Nenorėčiau kolegės Zinos nuvertinti, bet man atrodė, kad ji muzikoje nelabai gaudėsi. Bet puikiai nutuokė žmonių psichologiją. Gal ir todėl kas tiktai užsukdavo į parduotuvę, pirmiausia kreipdavosi į ją: na, toks įspūdingas stotas, gal ir mokėjimas save pateikti. Ji puikiai pažinojo ne tik instrumentinių-vokalinių ansamblių vadovus, bet ir muzikantus, atlikėjus.

Tada tų solistų, netgi ir Stasio Povilaičio, žvaigždėmis nevadino, bet ji kiekvieną solistą ar muzikantą pasitikdavo taip, tarsi raudoną kilimą paklotų. Kas tik Klaipėdoje gastroliuodavo, būtinai užsukdavo į mūsų parduotuvę. Ir rasdavo tai, ko Vilniuje, Kaune ar mažesniuose miesteliuose užsimušdami ieškodavo. Dažni lankytojai būdavo "Nerijos" ansamblio vadovas Romualdas Bieliauskas, "Kopų balsų" vadovas Arvydas Paltinas, Klaipėdos filharmonijos direktorius Algirdas Kuraitis. Užsukdavo ir tokios įžymybės kaip Virgilijus Noreika, Donatas Katkus, daugelis kitų. Ir visi jie mūsų parduotuvėje Zinos dėmesio dėka pasijausdavo kaip kokie Kanų festivalio dalyviai, žengiantys raudonu kilimu. Tiesa, apie Kanus, tuo labiau "Oskarų" teikimo ceremonijas tuomet nedaug ką ir teišmanėme. Visko viršūnė būdavo San Remo ir Sopoto festivaliai, kai per televizorių bent krašteliu atsiverdavo tokie supuvę ir perpuvę Vakarai su Dalida ar Čelentanu, Aznavūru ar Toto Kotunjo, Džo Dosenu ar Mirei Matje.

Tos transliacijos turėjo didelę įtaką plokštelių pardavimams. Nuolat būdavo teiraujamasi jų atliekamų dainų įrašų. Ir jie labai dozuotai pasirodydavo plokštelėse kaip koks jaukas prie vengriškų, bulgariškų, rumuniškų dainų rinkinių. Vėliau jau ir jų albumų sulaukdavome. Galbūt tai lemdavo tų ar kitų dainininkų lojalumas SSRS", - savo darbo "paslaptimis" dalijosi p. Nijolė.

Draudžiami vaisiai

Užsienio dainininkų lojalumas "deržavai" tikrai turėjo įtakos. Mano karta puikiai mena Ivo Montano dainas, įskaitant "Paryžiaus stogus" ar "Rudens lapus" nuolat skambėjusius per kelias SSRS veikusias radijo stotis, buvo ir plokštelių su jo dainų įrašais. Kai šis Prancūzijos dainininkas pagaliau apsilankė SSRS, o po to Paryžiuje surengė sovietinių moterų apatinio trikotažo (ypač "kelnaitės" su "načiosu", na, tokios žieminės apatinės kelnės su gumelėmis virš kelių) parodą, bemat visos jo atliekamos dainos sovietiniame eteryje dingo. Užtat labai buvo garbinamas komunistuojančio JAV dainininko Dino Rido repertuaras. Tie, kurie neišsvaidė vinilo plokštelių, savo kolekcijose jo turėtų "prilaikyti".

Kai p. Nijolės pasiteiravau, ar nebuvo tokių atvejų, kai dėl nelojalumo apraiškų tekdavo naikinti atlikėjų plokšteles, kaip nutikdavo su verstinėmis, o ir lietuvių autorių knygomis, jau patekusiomis į knygynus, ji tokių atvejų neprisiminė: "Nebent "Kopų balsų" plokštelės būtų pasmerktos naikinti po to, kai Arvydas Paltinas su Nele emigravo į Vakarų Vokietiją. Bet jos jau buvo išparduotos anksčiau nei tai nutiko", - sakė "Plokštelių" parduotuvės pardavėja Nijolė Dambrauskaitė-Cygankova. Paklausta, ar pagal mergautinę pavardę ją kas nors sieja su dainininkais Birute Dambrauskaite ar Romu Dambrausku, patikino - nieko bendra.

Gegužinių ir spalinių švenčių atributikos "sandėlis"

Skirtingai nuo kai kurių Klaipėdos įmonių "patirties", kai transparantai gegužės 1-osios ar lapkričio 7-osios progomis už gėrimo "butelką" ar užmokestį rubliais būdavo įbrukami nešti darbininkams, o šie juos pakaušę, o gal ir specialiai pamesdavo, prekybos valdyba su transparantais elgėsi kur kas racionaliau - juk ir kitais metais tų transparantų reikės. Gegužinių ar lapkritinių demonstracijų per miestą išvakarėse plakatai su rankenomis, vėliavos būdavo atnešami į "Plokštelių" parduotuvę, kuri būdavo pakeliui iš dabartinės Lietuvininkų aikštės ar Janonio gatvės, kur Klaipėdos įmonių ir organizacijų kolektyvai rikiuodavosi paradams.

Praeinant pro "Plokšteles", transparantai, vėliavos būdavo išdalijami nešti, o, praėjus dabartinę Atgimimo aikštę, kurioje prie Lenino figūros būdavo surenčiamos tribūnos miesto valdžiai ir socialistinio lenktyniavimo nugalėtojams (įmonių, organizacijų vadovai kažkuriame etape prisijungavo prie savo kolektyvų, kad garbingai savuosius pravestų pro tribūną, nes tai būdavo vienas rodiklių, kaip kolektyvams vadovaujama - ar neskystos gretos, todėl ir būdavo pasitelkiami ir rubliai, ir "butelkos"). Praėjus prekybos valdybai pro tribūną, transparantai būdavo surenkami Tiltų g. parduotuvėje "Kanceliarinės prekės". Taip kad prekybininkų transparantai po paradų gatvėse nesisvaidydavo.