Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (648)

Tęsiame "Litrybpromui" pavaldžios Okeaninio žvejybos laivyno bazės ilgamečio vadovo kapitono Povilo Šiaučiukėno našlės Danutės Šiaučiukėnienės pasakojimą, kurį pradėjome ankstesnėje "Akvarelėje".

Šiandien tęsime dviejų žmonių, o iš esmės - pokario Klaipėdos gyvenimo panoramos dalį.

Kaip jūrų vilkas įnamiu tapo

Kai Danutė ištekėjo už nuo Ukmergės kilusio jūrų vilko, kurį laiką dar atskirai gyveno. Tuomet Danutė dirbo knygyne. Tai jaunikis kur buvęs nebuvęs - vis jame sukinėdavosi. O paskui iki Bokštų gatvės žmoną parlydėdavo.

Čia, buvusių arklidžių pastate su lentinėmis pertvaromis, gyveno Danutės mama, dvi tetos ir vienos iš jų vaikas. Na, ir Danutė. O jūrų vilko "namai" buvo laivas - nuo reiso pabaigos iki kito pradžios.

"Pasitinkant 1955-uosius, Paulius nei ko klausęs, nei atsiklausęs gruodžio 31-ąją prisistatė su nedideliu lagaminėliu ir pareiškė: "Čia ir mano namai", - pasakojo p. Danutė.

Žodžiu, pastogę virš galvos vitališkasis P. Šiaučiukėnas ėmė "abordažu". Prieštaraujančių lyg ir nebuvo. Šiaip ar taip - dukters ir dukterėčios sutuoktinis. Tokia tad buvo Šiaučiukėnų gyvenimo kartu pradžia. O paskui žingsnis po žingsnio Danutės vyras kopė karjeros laipteliais.

"Man jo pareigos visai nebuvo įdomios. Kai kas nors teiraudavosi, kiek Paulius uždirba, aš net nežinodavau, ką atsakyti. Tiesiog nenutuokiau. Kai kas bandydavo patarti nueiti į buhalteriją pasiteirauti. Niekados gyvenime. Jo šeimai skiriamų pinigų pakakdavo. O ko daugiau reikia?" - neslėpė p. Danutė ir šeimos finansinių reikalų.

Tuo labiau kad, palankiusi amatų mokyklą, pati išmoko kirpti plaukus. Ir vyrams, ir moterims.

"Paulius nenorėjo, kad dirbčiau. Kaip ir kiti jūrininkai. O aš užsispyriau. Jam teko nusileisti. Didžiavausi, kad buvau laikoma gera kirpėja", - juokėsi Danutė.

Rankos drebėjo kerpant Aleksejų Kosyginą

P. Šiaučiukėnas jau buvo Okeaninio žvejybos laivyno bazės, kuri buvo "Litrybpromo" vienas iš daugybės padalinių, viršininkas, kai į Klaipėdą turėjo atskristi TSRS ministras pirmininkas Aleksejus Kosyginas. Pagrindinis vizito tikslas - "Litrybpromas".

Vizitui buvo kruopščiai ruošiamasi. Buvo pagalvota net apie kirpėją, nes premjeras skrido su seserimi ir dukterimi. Kirpti, sugarbanoti moterų plaukus buvo patikėta D. Šiaučiukėnienei.

"Dar lipdama viešbučio laiptais, pastebėjau kostiumuotus vyrukus. Jau ir taip kojos, rankos drebėjo, o čia dar stebėtojai...

Per savo ilgą gyvenimą jau esu įsitikinusi, ir tą dabar galiu tik patvirtinti: kuo ant aukštesnio laiptelio žmogus yra užkopęs, visai nesvarbu - sovietmečiu ar jau ir nepriklausomybę Lietuvoje atkūrus - tuo paprastesnis.

„Paulius nenorejo, kad dirbčiau. Kaip ir kiti jūininkai. O aš užsispyriau. Jam teko nusileisti. Didžiavausi, kad buvau laikoma gera kirpeja“, – juokėsi Danutė Šiauciukenienė.

Nustebau, kad garbus svečias, nuo kurio priklausė daug kas ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje, įskaitant ir "Litrybrpromą", buvo apgyvendintas paprastame viešbučio numeryje, kuriame ir erdvės buvo ne per daugiausia.

Kosyginas, matyt, pastebėjo mano jaudulį, pradėjo juokauti. Ir atsisėdo ant taburetės, pasiruošęs procedūrai. Kažkaip nebevirpėjo nei kojos, nei rankos. Mat, kai paklausiau, kokios šukuosenos pageidautų, be jokių išvedžiojimų pareiškė daugmaž taip - kaip apkirpsiu, taip ir bus gerai.

Iš Kosygino palydovių irgi nesulaukiau jokių kaprizingų pageidavimų. O kai visus tris apkirpau, sušukavau, labai nuoširdžiai dėkojo, pasiūlė pasivaišinti apelsinais, prie kurių, kai retkarčiais "išmesdavo", grūsdavomės daržovių parduotuvių eilėse", - prisiminė P. Šiaučiukėno našlė.

Anonsas

Apie tai, kaip ir kur Danutė Šiaučiukėnienė susipažindavo ne tik su "Litrybpromo", bet ir miesto tuometiniu elitu ir dar daugiau - kitoje "Akvarelėje".

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.