Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXVII)

Roerdansų giminės pradininku Klaipėdoje laikomas buvęs jūrininkas Henrichas Roerdansas (1724-1774) ir pastatė sandėlį. Jis Klaipėdoje įsikūrė, kai vedė siuvėjo dukrą. Be to, pirklys turėjo gyvenamąjį namą ir alaus daryklą Tomo g., didelį kompleksą prieš Tilto vartus (maždaug dabartinio Muzikinio teatro vietoje). Jam priklausė miško medžiagų aikštė prie marių. Šis pirklys buvo aistringas monetų kolekcininkas. Jo kolekcija skaičiumi ir verte tikriausiai neturėjo lygių visoje Prūsijoje.

Taip būsimasis džiazo klubas "Kurpiai" atrodė 1979 m.

Jo sūnus, taip pat Henrichas (1750-1808), buvo ne tik pirklys, bet ir istorikas, Klaipėdos tyrinėtojas. Jis yra parašęs ir savo lėšomis išleidęs knygą, kurioje nušviesta Klaipėdos prekybos istorija, konkurencinė kova su Karaliaučiumi (nieko nauja po saule - konkurencija su Kaliningradu tebesitęsia ir šiandien). Iki XIX a. vidurio, kol buvo pastatytas Karolio tiltas per Danę, Roerdansams priklausė ir keltas, duodavęs dideles pajamas.

Sūrios plytos

Sandėlio Kurpių g. pirmąjį aukštą reikia laikyti autentišku. Kas jame buvo laikoma pradžioje, duomenų nėra. Tik druskos prisigėrusios pirmojo aukšto plytos (jos sūrios), sako, kad kažkuriuo laikotarpiu jame buvo sandėliuojama druska.

1854 m. gaisro aprašymai mini, kad išdegė Žvejų, Kalvių, Kurpių ir kitos aplinkinės gatvės. Šioje ugnies jūroje negalėjo likti nenukentėjęs ir sandėlis. Nenudegė tik pirmasis, mūrinis, aukštas.

Pagal išlikusius duomenis, sandėlis Kurpių gatvėje iš pradžių, kai jį surentė, turėjo atrodyti maždaug taip

1858 m. sklypo, o tuo pačiu ir sandėlio šeimininku minimas Zacheris. Jam priklausė ir namai Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos kampe, Kurpių g. 6-asis namas (buvusi "Optikos" parduotuvė). Vadinasi, jis irgi buvo turtingas pirklys, galbūt Roerdansų giminės palikuonis. Spėjama, kad po gaisro sandėlio atstatymu rūpinosi jis.

Po pirmojo pasaulinio karo sandėlis priklausė faneros, stalių gaminių firmoms. Žinoma, kad 1934-1936 m. sandėlį valdė "A. Risdon and Zoon Eindhoven" firma. Jos centras buvo Olandijoje, o Klaipėdoje - atstovybė. Firmai priklausė Klaipėdos faneros fabrikas, įsikūręs vadinamame Luizės dvarelyje. O į sandėlį buvo atvežama ir išvežama fanera, durys. Tuo metu sandėliui vadovavo firmos atstovas V. Dušnickis.

1939 m. sandėlį valdė lietuviška "Prekybos" akcinė bendrovė. Jame buvo sandėliuojama fanera. Po aneksijos, 1942 m., sandėlio šeimininku minimas Johann Eppel, kuris gyveno Kurpių g., sovietmečiu buvusios "Optikos" name. Šio namo šeimininkė Jette Eppel - tikriausiai Johano motina ar žmona.

Deficitų saugykla

Po Antrojo pasaulinio karo sandėlis buvo paverstas tvartu. Pirmajame aukšte buvo laikomi gyvuliai, antrajame - šienas. Vėliau ilgus metus sandėlis priklausė Prekybos valdybai.

1978 m.jį perėmė LTSR Sveikatos ministerijos Technikos valdyba.Kas buvo laikoma sandėlyje, sovietmečiu greta gyvenę žmonės nenutuokė. Tik įtarinėjo, jog - deficitai, nes atvažiuodavo prekių krautis ponai su juodomis "Volgomis". Apie tai kalbėjo šiandieninis Seimo narys Vytautas Grubliauskas-Kongas, kurio šeimos butas nuo 1956 m. buvo iš karto už sandėlio sienos, gretimame name.

Po pastato rekonstrukcijos sandėlyje "gyveno" Dramos teatras. Vėliau, jau papūtus pertvarkų vėjams, jis tapo užeiga, kurioje veikė ir Kęstučio Žilinsko teatras, palikęs prisiminimus savo kameriškumu ir neįprasta atmosfera. Tolesnė pastato metamorfozė - šiandieninis džiazo klubas "Kurpiai".