Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (XXXII)

Laimingi tie žmonės, kurių pomėgis tampa gyvenimo prasme ir esme. "Gelažiai plaukė baidarėmis iš Vilniaus į Klaipėdą"; "Gelažiai buvo kieti",- minėjo iki šiol kalbinti Kurpių g. 4-ojo namo gyventojai. Tačiau šių eilučių autorei, gimusiai ir augusiai Klaipėdoje, toji pavardė nieko nesakė. Kaip ir tūkstančiams kitų klaipėdiečių. Ak, kiek žmonių, atsidavusių Klaipėdai, nepelnytai dėl įvairių priežasčių yra užmiršti. Užmirštas ir Mykolas Gelažius bei trys jo sūnūs - Edvardas, Vincas ir Zigfridas.

Mykolas Gelažius (pirmas iš dešinės) pokariu irklavimu buvo "apkrėtęs" pusę Klaipėdos. Dėl irklų "susirgo" ir saldainių fabriko direktorius Petravičius (pirmas priešais Gelažių)

Pradėjus ieškoti "galų", aptikau tikrus lobius ir klodus. Šiandieninis Klaipėdos irklavimo centro vadovas Liudas Mileška pabrėžė, kad 2010 metais irkluotojai minės šios sporto šakos 125-ąsias metines. Ir didžiavosi, kad Klaipėdoje pirmieji irkluotojai irklais sportinėse varžybose vandenį "graibė" jau 1885 metais, kai tuo tarpu Vilnius ir Kaunas, savo apylinkėse nestokojantys vandenų, "teatsibudo" gal kokiais 1923-aisiais.

Daugiausiai laurų akademinio irklavimo varžybose yra "susisėmęs" Edvardas Gelažius (pirmas iš dešinės)

Ruošiantis jubiliejui, prieš kelerius metus akademinio irklavimo istorijos Klaipėdoje spragas ėmėsi užpildyti buvęs klaipėdietis irkluotojas, dabar gyvenantis Trakuose, Romas Lankas. Ir tuomet "išplaukė" Gelažių dinastijos esmė. Mykolas Gelažius, trijų sūnų tėvas, tapo ta grandimi, kuri sujungė prieškario ir pokarinės Klaipėdos irklavimo tradicijas. Mat Mykolas irkluoti buvo pradėjęs 1936 m. Klaipėdos "Santaros" klube. O pokarinėje Klaipėdoje, žinoma, neliko nei klubų, nei valčių, nei baidarių, anei, kas jomis irkluotų. Tad Mykolas puolė į kitą, pokariu prieinamesnį sportą - ledo ritulį, kurį žiemą galėjai vaikyti kad ir ant Jono kalnelio užšalusio tvenkinio. 1949-aisiais Mykolas buvo nuvažiavęs į Vilnių sostinės ledo ritulininkams parodyti, iš kurios vietos klaipėdiečių kojos dygsta. O ten kažkokiuose užkaboriuose pamatė užmestas ir užmirštas dvi keturvietes valtis. Su kuo ten aplinkybes aiškinosi ar nesiaiškino, bet faktas tas, kad tų pačių metų pavasarį valtys jau buvo parplukdytos iš Vilniaus į Klaipėdą. Kokių nuotykių patyrė M. Gelažius ir Arbušauskas tas valtis plukdydami iš Vilniaus Nerimi, Nemunu, Vilhelmo kanalu ir Kuršių mariomis, galėsime pasiskaityti R. Lanko knygoje. Ir vėlgi tais pačiais metais M. Gelažius LTSR pirmenybėse su kitais keturvietės irkluotojais jau užėmė 2-ąją vietą. Jis tapo ir pirmuoju pokarinės Klaipėdos irklavimo treneriu.

Vincui Gelažiui įteikiamas dar vienas raštas, liudijantis apie irkluotojo pergalę varžybose

"Irklavimo baze" toms dviem keturvietėms tapo... "Trinyčių" fabriko lentpjūvė. Ir iš karto buvo pradėtos treniruoti mergaitės. Kiek vėliau "bazė" persikėlė į prieškarinę tradicinę vietą - Klaipėdos pilies uostelį. Bet iš jo laivų remontininkai labai greitai sportininkus iškrapštė. Kur dėtis? Salelėje prie Jono kalnelio entuziastai be jokių projektų, brėžinių ir parašų rinkimo sukalė lentines pašiūres. Jos daugelį metų ir buvo "bazė", kurioje išugdyta tiek gerų irkluotojų, garsinusių ne tik mūsų miestą, bet ir Lietuvą.

Nors pokariu Mykolas Gelažius (iš antros eilės pasviręs į priekį), irkluoti pradėjęs dar prieškarinėje Klaipėdoje 1936 m., jau tapo treneriu, tačiau ir toliau su keturvietės komanda dalyvaudavo varžybose

Žinoma, kad obuolys nuo obels netoli tenurieda. Greta M. Gelažiaus tvirto kamieno "sukrito" ir visi trys sūnūs - Edvardas, Vincas, Zigfridas. Jau minėtas R. Lankas, rašantis knygą apie Klaipėdos akademinio irklavimo sporto istoriją, atsiuntė "paklodes" sūnų sportinių titulų: įvairių Lietuvos irklavimo varžybų čempionai, Pabaltijo šalių čempionai vienvietėse, porinėse, keturvietėse valtyse ir kai buvo jaunučiai, jauniai, ir kai jau buvo užsigrūdinę irkluotojai. Tituluočiausias - Edvardas, gimęs Klaipėdoje 1937 metais. Tikriausiai jau iki karo jį tėvukas sodindavosi į savo irkluojamą valtį...

Daugiau apie Gelažių šeimą - kitą pirmadienį. Šiandien rūpėjo daugiau įdėti unikalių nuotraukų, kuriomis iš savo archyvų maloniai pasidalino ponas Romas Lankas, rengiantis knygą apie akademinio irklavimo istoriją Klaipėdoje. O ji prasidėjo dar 1885 m.

Tad kitą pirmadienį sužinosite, kur prieškarinės Klaipėdos jaunimas romanus užmegzdavo, kokiu transportu Mykolas Gelažius važinėdavo į pasimatymus, kokiose alėjose mylimąją Eleną glausdavo...