Į prieštaringai vertinamą laikotarpį - kitu rakursu
Į prieštaringai vertinamą laikotarpį - kitu rakursu

Klaipėdiečiai netrukus galės susipažinti su nauja Klaipėdos istorijai skirta knyga, kartu padėsiančia geriau suvokti ir dabartinį miestą. Studija "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990 metais" yra pirmoji Lietuvoje monografija, kurioje skelbiama susisteminta medžiaga apie vieno miesto planavimą ir projektavimą tarybiniais metais.

Monografijos rengėjas - Klaipėdoje 2013 m. veiklą pradėjęs Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas. Tai pirmasis stambus mokslinis projektas, parengtas šio instituto pastangomis.

Knygos sumanytojui - architektui ir leidėjui, šio instituto mokslo darbuotojui dr. Tomui S. Butkui - trejus metus įgyvendinti idėją padėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas dr. Vasilijus Safronovas ir Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, visas būrys rėmėjų, mecenatų, projekto partnerių - mokslo įstaigų, bibliotekų, archyvų, muziejų, privačių įmonių, mokslo ir kultūros fondų. Projektą administravo idėjų dirbtuvės "Vario burnos", spausdino Sauliaus Jokužio spaustuvė. T. S. Butkus ir V. Safronovas yra šios Lietuvos urbanistikos mokyklos 60-mečiui dedikuotos monografijos sudarytojai, moksliniai redaktoriai ir pagrindiniai autoriai.

Po kruopelytę surinkta informacija iš dešimties valstybinių ir privačių archyvų, to meto periodinių leidinių, įvairaus pobūdžio dokumentų ir negausios literatūros šia tema sugulė į beveik 400 puslapių knygą. Ji gausiai iliustruota svarbiausius Klaipėdos pokyčius kelis dešimtmečius kruopščiai fiksavusių fotografų nuotraukomis, daugeliu atvejų pirmą kartą publikuojamomis atskirų pastatų, kvartalų ir rajonų bei viso miesto projektavimo dokumentų reprodukcijomis ir originaliomis, specialiai šiai knygai sukurtomis schemomis.

Tomo S. Butkaus teigimu, šiuo leidiniu bandoma pažvelgti į šiuo metu prieštaringai vertinamą laikotarpį kitu rakursu. Sovietmetis dabar prilygintas okupacijos metams, tačiau pamirštama, kad šiuo laikotarpiu vyko itin sparti urbanizacija ir industrializacija, į kurias vienaip ar kitaip buvo įtraukta visa šalis.

Tarybinė Klaipėda daugeliui žmonių vis dar yra jų gimimo, vaikystės, paauglystės ar brendimo miestas. Norint suvokti, kodėl šie žmonės yra tokie, kokie yra, reikia pažiūrėti į tai, kokioje aplinkoje jie augo, formavosi.

Nors į leidinį ir nepateko miesto kūrėjų portretai, knygoje minimos didžiausią įtaką urbanistinei miesto raidai turėjusios pavardės: Albertas Cibas, Benjaminas Revzinas, Jonas Navakas, Vaclovas Balčiūnas, Petras Janulis, Alfredas Gytis Tiškus, Kazimieras ir Genovaitė Balėnai, Ričardas Jonas Valatka, Juozas Mureika, Gina Galdikienė, Eugenijus Arkušauskas, Ramūnas Kraniauskas, Juozas Baltrėnas, Stasys Prikockis, Vytenis Mazurkevičius ir kiti.

"Reikėtų paminėti ir fotografus, kurių dėka išsaugotas autentiškas tuomečio miesto vaizdas. Tai Bernardas Aleknavičius, Albinas Stubra, Antanas Grinčelaitis. Deja, iš šūsnies miesto urbanistinio planavimo dokumentų pavyko rasti tik keletą - jie pateikti knygos pabaigoje", - teigia T. S. Butkus.

V. Safronovas mano, kad ši knyga bus įdomi ne vien klaipėdiečiams. Anot istoriko, apie Klaipėdos miesto užstatymo ir planavimo istoriją iki šiol daugiau buvo galima paskaityti tik Jono Tatorio knygoje "Senoji Klaipėda". Tačiau joje laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu iš esmės ir buvo pastatyta dabartinė Klaipėda, nebuvo skirta dėmesio.

V. Safronovo teigimu, naująja knyga ne tik siekta ištirti 1945-1990 m. suformuotus Klaipėdos funkcinius-struktūrinius elementus (gamybines, gyvenamąsias, poilsio zonas), nustatyti jų svarbą miesto vystymuisi, bet ir parodyti, kaip šiuo laikotarpiu mieste įgyvendinti urbanistiniai sprendimai sąveikavo su ikikarine miesto struktūra. Istoriko manymu, autoriams pavyko atskleisti, kaip šiandien jau sunkiai įsivaizduojamomis projektavimo ir statybos sąlygomis Klaipėdoje pokariu vis dėlto buvo pradėta humanizuoti gyvenamąją aplinką, prisitaikant prie besąlygiško vien tik gamybai teikto prioriteto. Nepaisant stichinio projektavimo tendencijų pirmaisiais dviem dešimtmečiais po karo, vėlyvųjų sovietmečio rajonų planavimas, senamiesčio regeneravimas, rekreacinės zonos Smiltynėje sukūrimas yra ryškūs pavyzdžiai, liudijantys apie pastangas suvaldyti industrijai teikto prioriteto sukeltas nežabotas pasekmes.

Vienu svarbiausių knygos atradimų abu autoriai laiko teiginį, kad linijinio plano miestas Klaipėdoje buvo kryptingai pradėtas formuotas tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Iki tol Klaipėda vystėsi pagal radialinį planą. Linijinį planą jie vadina didžiausiu ir reikšmingiausiu Klaipėdos urbanistinio modernizmo projektu, kurio įtvirtinimo svarbiausia priemone tapo Taikos prospektas.

Autoriai tiki, kad jų kūrinys turi ir konkrečią taikomąją vertę. Į monografiją jie pataria įdėmiau žvilgtelėti tiek naujojo Klaipėdos bendrojo plano rengėjams, tiek ir visiems tiems klaipėdiečiams, kurie šiuo metu rūpinasi savo gyvenamųjų būstų renovacija. Lietuvos miestuose prasidėjusių tarybiniais metais statytų gyvenamųjų namų kvartalų renovacijos procesų metu "nebepaisoma šių kvartalų kompozicinių, apdailos sprendimų, nutraukiami kvartalų architektūriniai ryšiai su buvusia urbanistine struktūra, naujos struktūros iš esmės nekuriant" - apie iki galo nepažintų verčių praradimo pavojų bando įspėti autoriai knygos įvade.

Klaipėdoje knygą numatoma pristatyti visuomenei per Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos tradiciškai birželį ir liepą rengiamą Architektų dienų ciklą. Architektai žada ne tik tipinį knygos pristatymą, bet ir parodą, kurioje bus eksponuojama ir dalis knygon nesugulusios medžiagos.

Sidebar placeholder