Paminklas J. Zauerveinui Klaipėdoje, Liepų gatvėje, atidengtas šiemet rugsėjo 23 d. Jo sukūrimo ir pastatymo išlaidas dengė klaipėdiečių Valdemaro ir Irtos Vaičekauskų šeimos fondas, įkurtas prieš ketverius metus. Jis remia visuomenės pilietinio ugdymo projektus. Paminklo pastatymas - vienas iš jų.
Paklaustas, kodėl rėmė paminklo šiai iškiliai asmenybei pastatymą, V. Vaičekauskas atsakė: "Jurgis Zauerveinas - nusipelnęs mūsų kultūrai šviesuolis. Būdamas nelietuvis, bet gerai mokėdamas lietuvių kalbą daug prisidėjo prie mūsų tautinio atgimimo. Žinomi to meto Lietuvos veikėjai Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius paskatinimą žadinti tautą gavo būtent iš jo. Istorikai sako, kad pastate Liepų gatvėje 5, prieš kurį pastatėme paminklą, buvę nakvynės namai, ir atvykęs į Memelį jame čia apsistodavo Zauerveinas, čia susitikdavo su Basanavičiumi. Taigi, galima sakyti, kad čia prasidėjo mūsų tautinio atgimimo ištakos. Mano supratimu, tai tikrai mūsų dėmesio ir įamžinimo verti dalykai."
Kalbos ir idėjos, kad būtų gerai tokiam Lietuvos šviesuoliui kaip J. Zauerveinas pastatyti paminklą, tarp Klaipėdos kultūros žmonių prasidėjo prieš 7 metus. V. Vaičekauskas buvo iniciatyvinės grupės narys. Anot jo, klaipėdietis kultūrologas Bernardas Aleknavičius ir profesorius Domas Kaunas, Lietuvos mokslų akademijos mokslinis sekretorius, Mažosios Lietuvos istorijos žinova, irgi buvo paminklo pastatymo iniciatoriai ir aktyviai dalyvavo visame procese.
Remia pilietinio ugdymo projektus
V. Vaičekauskas klaipėdiečiams yra žinomas kaip verslininkas, sukūręs jūrinio verslo įmonių grupę "Krantas". Prieš dešimtmetį jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje sėkmingai savo verslą pardavė. Pastaruoju metu vadovauja investicinės bankininkystės bendrovei "Hortus", investuoja pats ir padeda kurti bei realizuoti verslo vertę kitiems.
Paminklas J. Zauerveinui - ne vienintelis projektas, kurį rėmė Vaičekauskų šeimos fondas. 2009-aisiais Lietuvos tūkstantmečiui Vingio parke buvo pastatytas paminklas "Vienybės medis". Saulę primenančiame granitinės verpstės apskritime įamžinta 100 paskutinio tūkstantmečio iškiliausių Lietuvos asmenybių. Projektą rėmė Vyriausybė bei du šeimų fondai - Kazickų ir Vaičekauskų. Dar vienas fondo projektas - tai išleista "Baltoji knyga", kurioje sudėtos Lietuvos šviesuolių, kultūros, meno žmonių, mokslininkų mintys apie ateities Lietuvą.
Jau 18 metų V. Vaičekauskas organizuoja ir remia jaunimo pilietinio ugdymo projektus - skaitovų ir rašinių konkursus, pastaraisiais metais - kartu su Klaipėdos ROTARY klubo "Maris" nariais. Gyvenime verslininkas sako besivadovaujantis Marko Aurelijaus posakiu "Mūsų gyvenimas yra toks, kokios yra mūsų mintys".
"Didžiuojuosi, kad esu lietuvis"
Paklaustas, ko dar trūksta Klaipėdai, kas krenta jam, kaip miesto patriotui, į akis, V. Vaičekauskas atsakė: "Labai norėtųsi, kad žmonės daugiau rūpintųsi savo aplinka, nešiukšlintų miesto, pajūrio, kopų. Daug ką iš šiandieninių visuomenės problemų galėtume išspręsti patys, pradėdami nuo susitvarkymo savo kieme."
Pasiteiravus, kodėl jo šeima tokiu laikotarpiu, kai viena krizė praėjo, o žmonės išsigandę jau ruošiasi kitai, užsiima labdara, V. Vaičekauskas atsakė: "Gyvenimas neapsiriboja šia diena. Juk turime vaikų, kuriems privalome ką nors palikti ir pamokyti juos mylėti Tėvynę ir puoselėti gimtąją kalbą."
Valdemaras ir Irta Vaičekauskai turi 3 vaikus - du sūnus ir dukrą, jau laukia anūkų.
"Eidamas pro šį paminklą ir prisimindamas Jurgio Zauerveino giesmę "Lietuvininkai mes esam gimę", tiesiog didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Juk Mažojoje Lietuvoje, vadinamoje Prūsų Lietuvoje, Jurgio Zauerveino laikais buvo pirmosios tautinio atgimimo ištakos. Mes, klaipėdiečiai, žinodami savo istoriją, galime tuo didžiuotis", - sako V. Vaičekauskas.
Jis svajoja, kad jo anūkai prisimins esą lietuviai, kai ateis prie šio paminklo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą