R. Adomaitienė - išskirtinė asmenybė, nuolat trykštanti optimizmu, stebinanti geležine valia, drąsa, užsispyrimu ir begaliniu noru gyventi. Ji - pavyzdys visiems, neretai išpuikusiems nuo gero gyvenimo, nuolat niurzgiantiems dėl menkiausių smulkmenų ir kasdienybėje nesugebantiems įžvelgti gražių dalykų.
Spalio mėnesio pabaigoje ji pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate tapo moterų šuolių į tolį varžybų (T38 grupė) vicečempione. Sortininkė nušoko 4 m 55 cm ir nusileido tik rusei Margaritai Gončarovai (5 m 9 cm).
Svajonė - Rio de Žaneiras
Priminsime, kad ši klaipėdietė 2011 metais buvo pripažinta geriausia Lietuvos sportininke tarp neįgaliųjų.
"Dabartinė mano svajonė - sudalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Nežinau, ar tai pavyks, viskas priklausys nuo Aukščiausiojo valios. Kasdien ryte atsikeliu ir mąstau, ar šiandien galėsiu sportuoti, o gal tiesiog nepajėgsiu pakilti iš lovos. Panašiai buvo prieš Katare vykusį pasaulio čempionatą: nejaučiau pėdos, negalėjau paeiti ir tik per stebuklus masažuotojas mane prieš pat varžybas pastatė ant kojų. Darėme įvairias procedūras, net gydė mane lazeriu. Viena mano koja yra trumpesnė, tad nuolat jaučiu skausmus, tačiau nesiguodžiu ir neverkšlenu, o tiesiog kiekvieną dieną stengiuosi gyventi su šypsena. Sportas man - tarsi atgaiva sielai, džiaugsmas ir gyvenimo variklis", - kalbėjo ne kartą pasaulio rekordus gerinusi R. Adomaitienė.
Per savo karjerą ji yra iškovojusi daugybę medalių planetos ir Europos čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose rutulio stūmimo, ieties metimo, trumpų nuotolių bėgimo bei šuolio į tolį rungtyse. R. Adomaitienė Londono parolimpėse žaidynėse liko per plauką nuo medalio - ketvirta.
Tai, kad yra tarp "Vakarų ekspreso" "Metų klaipėdiečio" rinkimų nominantų, Ramunė sužinojo iš žurnalistų. "Džiugu. Kai atlieki mėgstamą darbą ir tave pastebi - dvigubas malonumas ir džiaugsmas", - sakė ne tik pati sportuojanti, bet ir jaunąją kartą ugdanti klaipėdietė.
Pabudo iš komos
R. Adomaitienė prieš beveik 20 metų patyrė kraupų likimo smūgį - pateko į tragišką autoavariją.
R. Adomaitienė kartu su vyru vyko automobiliu ir susidūrė su traukiniu, Ramunės vyras žuvo, o ji buvo sunkiai sužalota, mėnesį gulėjo lovoje be gyvybės ženklų komos būklės.
"Gydytojai kalbėjo, kad išsaugoti gyvybę beveik nėra šansų. Tačiau Ramunei padėjo nežmoniškas pasišventimas, charakteris, noras ir ryžtas gyventi. Šios savybės jai padeda ir sportuojant. Pasakysiu atvirai, labiau pasišventusio sportui žmogaus nesu sutikusi", - teigė čempionės mama ir trenerė Algina Vilčinskienė.
Po to, kai R. Adomaitienė atsigavo po komos, sveiko itin sparčiai.
"Medikai prognozavo, kad likusį gyvenimą praleis neįgaliųjų vežimėlyje, tačiau ji visomis pastangomis stengėsi tai paneigti: Palangoje per reabilitacijos laikotarpį stengėsi ištrūkti iš vežimėlio, negalėdama paeiti, tiesiog šliaužė žeme. Darė viską, kad tik nesėdėtų jame, - apie dukros ryžtą ir užsispyrimą kalbėjo A. Vilčinskienė. - Pakilti iš ligos patalo padėjo sportas. Ji nuo vaikystės atkakliai sportavo, buvo daugkartinė daugiakovės prizininkė."
Praėjus 1,5 metų po tragiškos avarijos, Ramunė pasirodė sporto arenose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą