Istoriniai šaltiniai pirmą kartą Dangės vardą mini 1252 m. liepos 29 d. sutartyje dėl Klaipėdos pilies pastatymo. Čia Kalavijuočių ordino magistras susitaria su Kuršo vyskupu pastatyti pilį toje vietoje, kur Dangės upė suteka su Memeliu (Nemunu).
Visi pataisymai, kad "Danė suteka su Memeliu" yra istorinių dokumentų klastojimas!
Pastačius Klaipėdos pilį 1253 02 08 "castrum inter Mimelam et Dangam", toks upės vardas šiame rašte minimas 11 kartų įvairiais linksniais, beje, čia pirmą kartą paminimas Žardės (Smiltalės) upelio vardas Sarde.
Taip pat ir 1256 04 25 dokumente apie malūno statybą tarp Dangės ir Mutinos rašoma - "molendinum juxta Mutinam in Danga", tas pats vokiškai - "thusschen der Muthine und der Danghen" (Bielenstein p. 432). Vėliau 1457 m. aprašant žemės ribas - "an einem Sype bei der Dange bis an der See" (J.Zembrickis p.50), 1503 m. apie žemių užrašymą klaipėdiečiams: "bis an die Dange" ir 1720 m. "auf die so genandte alte Dange" (J. Zembrickis, p. 144).
Galima priminti kad ir vėliau, net ir sovietiniais laikais, nebuvo kilę abejonių dėl Dangės vardo. Visoje literatūroje, išleistoje iki 1981 m., vartojamas Dangės vardą. Žmonės laisvai tarė Dangė ir net neabejojo šiuo tarimu.
Ką reiškia Dangės vardas?
K. Būga, nė karto nesuabejojęs Dangės vardo autentiškumu, jį priskiria prie tų kuršių kalbos pavyzdžių, kurie parodo išlaikytą senąjį dvibalsį -an.
Pietinio Kuršo upė (per Klaipėdą tekanti Dangė) - Danga, kuršiškai - Akmena. Latviškai danga reiškia - Ecke, kampas (K. Būga, Raštai, t.3, p. 190). Kitoje vietoje danga "Ecke, Winkel", kurš.: pr. Voc. lunkis: lie. kampas: la. kakts" (ten pat, p. 205).
Danga - rašė kalbininkas - randame ir kituose latviškosios Kuršo dalies vietovardžiuose, pvz. Kaz-danga, Uor-danga, Stakal-danga" (ten pat, p. 168).
Vadovaujantis šia K. Būgos etimologija, Dangė reiškia "lankas, kampas". Ši reikšmė apibudina daugiau geografinę upės padėtį. Dangė, tekėdama lygiagrečiai Baltijos jūrai, gražiu lanku (beveik stačiu kampu) pasuka į Vakarus ir įteka į Kuršių marias.
Gal būt kuršiams, kurie buvo geri jūrininkai, šis pavadinimas sakė, kad upe nuplauksi ne tiesiai į žemyną, kaip pvz. Nemunu, o suksi lanku.
Kita Dangės reikšmė, taip pat pateikta K. Būgos, yra iš latvių kalbos žodžio danga - "žema, pelkėta, nepereinama, nepravažiuojama vieta".
Ši reikšmė sakė, kad upė yra pelkėta, žemoje, nepraeinamoje vietoje (Klaipėdos senamiestis dirbtinai pakeltas 2,5-3,0 m), nes aukščiau ta pati upė vadinta Akmena.
Iš tiesų, žiotyse upė buvo Danga (nepereinama, pelkėta), aukštupyje - Akmena (akmenuota). Galima priminti, kad pelkėtos ir nepraeinamos vietos reikšmė slypi ir Klaipėdos vardo etimologijoje: "pelkėta, dumblo prinešta vieta, per kurią einant klaipė pėdas" (žr. autoriaus straipsnį "Memelis arba Klaipėda", 1992 liepos 24 d. laikraštyje "Klaipėda").
Abi Dangės etimologijos tinka upei. Nors yra ir dar viena žodžio danga reikšmė - "pietvakarių vėjas". Latvijos kuršių žvejai prie Nicos vartotojo gara danga, garas dangas vėjš.
Tačiau, jeigu norėtume palikti Danė, jos prasmė būtų nuo hebrajiško vardo Danielius, arba kita, šiandieninė, taip pat aktuali - "Danijos gyventoja".
Laikas atsisakyti dvilypumo
Baigdamas šį nelengvą, daugelį metų rašytą ir tikrintą straipsnį, norėčiau visiems palengvinti problemą jau paruoštais trumpais atsakymais į šios temos klausimus.
* Kodėl nepatartina vartoti Danės vardo? Todėl, kad tai naujadaras, sugalvotas V. Kalvaičio ir įteisintas A. Vanago, remiantis A. Vanago hipoteze.
* Kodėl Danė naujadaras? Todėl, kad tokio žodžio lietuvių kalboje nėra ir nebuvo, kad tokių upių vardų nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje nei senojoje prūsų žemėje, todėl kad šis vardas niekur nepasikartoja, todėl, kad jis neturi jokios vandenvardinės reikšmės - etimologijos.
* Kodėl upę reikia vadinti Dangė? Todėl, kad visuose istoriniuose dokumentuose lotynų ir vokiečių kalbomis užrašyta Danga ir niekur Dania. Visi žymiausi lietuvių kalbininkai - K. Būga, A. Salys, V. Mažiulis - tvirtino, kad upės vardas yra Dangė. Todėl, kad Dangė - senas kuršiškas kartu ir prūsiškas vardas. Jo prasmė - "lankas, kampas", t.y. lanku, kampu į marias įtekanti upė. Dangės vardas parodo, kad čia senovėje gyveno garsi, dar 853 m. - žymiai anksčiau už prūsus ir lietuvius rašytiniuose šaltiniuose paminėta kuršių gentis. Kad šis vardas tarsi paminklas kuršiams, kaip ir kiti jų palikti upių ežerų gyvenviečių vardai mūsų krašte.
Nebijokite tarti Dangė. Nuo to taip pat priklauso upės vardo likimas.
Dangės vardo grąžinimas, manau, būtų labai svarbus visiems klaipėdiečiams, Klaipėdos krašto žmonėms, jų identitetui. Dažnai žmonės tardami šį vardą būna sumišę, nejaučia tikrumo - Danė ar Dangė.
Laikas atsisakyti tokio dvilypumo, grįžti prie senojo, gražaus ir artimo klaipėdiečiams vardo. Nebebijokime jo tarti, rašyti laikraščiuose, knygose ir visur kitur.
O Lietuvių kalbos komisiją ir Klaipėdos miesto valdžią raginčiau grąžinti upei tikrąjį - Dangės vardą.
P.S. Buvusiajai Dangės gatvei siūlau grąžinti senąjį, beveik du šimtus metų gyvavusį jos pavadinimą - Luizės gatvė. Tai visiems primins, kad Klaipėda - karališkasis miestas, kad čia, nors ir trumpai, gyveno karališkoji šeima.
Rašyti komentarą