"Prieš 34 metus Šaulių gatvėje gyveno privilegijuotos tarybinių kariškių ir saugumiečių šeimos, tad kiemuose buvo daržai, vištidžių, triušidžių. Vokiškas koklines krosnis anglimi kūrenome. Šis kvartalas per karą nebuvo subombarduotas. Rusas pulkininkas, Lenino ordininkas, turintis silpnybę gamtai, man paliko ąžuoliuką, parvežtą iš Mičiurinsko, meldų tvenkinin prileidau ešeriukų; užauginau raudonų lelijų, mėlynų tulpių, kaštoną, kiparisinių kadugių ir slyvų greitukių. O garsaus selekcininko Nedzinskio išvesta obelis sprogdina vyšnios didumo ir spalvos obuoliukus, po tris kekėje. Šaltą žiemą sulėkusios sniegenos su zylėmis iškutena obuolių sėklytes. O aš iš tų mažylių verdu sirupą. Girdėtumėt, kaip švilpauju čia su varnėnais; mėgdžiojame vieni kitus, erzinamės", - šypsojo šeimininkas, auginantis jau antrąją medžių kartą.
 |
| Boleslovas Boguslauskas vyresnysis - prieškario Kauno aukštuomenės konditeris |
Kauno pokeris
"Kauno prospekte ir senamiestyje mano tėvas laikė ne vieną duonos kepyklą ir parduotuvę. Karo metais kepė duoną valstybinei firmai "Parama", ligoninei ir darbininkų krautuvei, kur maistą dalino už talonus. O vokiečių kareiviai griežtai kontroliavo, kad nepirktų spirito. Kai duoną veždavo į žydų getą, vežime paslėpdavo ir priekepį - į duoną su įkeptomis bulvėmis. Tad mano tėvas rizikavo savo galva.
Tėvas dirbo padavėju ir anuomet garsiuose "Metropolio" restorane ir "Konrado" kavinėje. Jam teko aptarnauti prezidentą Smetoną su žmona, generolą Raštikį ir - baltagvardiečių armijos, baudėjų būrio vadą Kenzūrą.
Į "Konrado" kavinę (dabartinė "Tulpė") ponai susirinkdavo lošti pokerį, ir kartą mačiau, kaip vienas dabita prasilošęs išėjo vien su kelnaitėmis ir kaklaraiščiu. O mano tėvas pasižadėjo mamai nebelošiąs, bet per paskutinę partiją susišlavė tiek pinigų, jog nusipirko dar vieną kepyklą. Valgėme iš porceliano indų, sidabro įrankiais, gėrėme iš krištolinių taurių. Aš ir dabar prisimenu trispalvių biskvitinių šokoladinių tortų su konjako įdaru kvapą. Mes, keturi vaikai, buvome kaip kleckai, nes senųjų konditerių plejada puoselėjo prancūziškos virtuvės tradicijas. Tėvas pagal savo receptą kepė "Senolių duoną" - iš ruginių miltų, su garintais kviečiais, medumi ir razinomis.
Kauną užėmus sovietų armijai, pažįstamas konditeris įspėjo tėvą, kad jo pavardė yra tremtinų į Sibirą piliečių sąraše. 1947-aisiais tėvas pabėgo į Klaipėdą".
|
| Tarybinių laikų Klaipėdos bigbendas (Nuotraukos iš albumo) |
Karjera - per juodą darbą
Uostamiestyje senasis konditeris neilgai apsikentė valstybiniame Duonos kombinate; čia dirbo skundikai, provokatoriai ir vagys. Tad perėjo į vaflių cechą Pieno kombinate. Mirus žmonai, ilgai našlavo, atsidavė vaikams, sūnus leido į muzikos mokyklą. Paskui namuose atsirado pamotė žiežula su dukra. Bet Bolesloviukas kovojo už būvį: kariuomenėje įsitaisė virėju. Mat, dar prieš šaukimą baigęs "amatuškę", šveitė katilus ir kūreno krosnis "Bangos" restorane, pas puikų virėją, karaimą Kobecką. Gal tai ir buvo būsimo aukščiausios kategorijos kulinarijos eksperto, šeštos kategorijos virėjo Boleslovo karjeros pradžia? "Bangos" restorane virėju jis atpylė 11 metų.
Ponas Boguslauskas didžiuojasi, kad vėliau būtent jam buvo pavesta atidaryti didžiuosius prestižinius "Klaipėdos", "Meridiano", "Nidos" restoranus, šašlykinę (dabar "Skandalas"). Įstaigas kone kasdien tikrino "obuchaesas", bet visa baigėsi tuo, jog anuometis prekybos valdybos viršininkas Lichtenšteinas pristatė Boguslauską aukščiausiam tarybų šalies apdovanojimui - už darbo šaunumą. Ir jį gavo.
Prostitutės ir kotletai
"Nidos" restoranas buvo jūrininkų meka, tad septintajame dešimtmetyje čia knibždėjo ir saugumiečių, ir sekso verslo bitučių. "16-ąja divizija" vadintos merginos gerdavo tik šampaną. Jų veidukai buvo skaistūs, šukuosenos - ne tokios baisios, kokias nešiojo jūreivių žmonos. Beje, prostitutės, miestui diktavo "aukštąją madą". Paskutinysis jų lizdas buvo patogių glamžuotis užkaborių pilnas "Žvejų" baras", - prisimena pokalbininkas. Jis ne tik vadovavo, prižiūrėjo graibštukes bufetininkes, bet ir sukūrė firminius patiekalus "Meridianą", "Klaipėdą", "Klumpę".
"Na, o kai atidariau Palangoje "Klumpę", tai buvo pompastiškas "pokazuchai" skirtas restoranas. Kilogramas ungurio kainavo 3 rublius 40 kapeikų. Ir aptarnavimas ten buvo prašmatnus. Aš, gamybos vedėjas, dirbau kaip kareivis visame valgyklų treste. Mane ištisoms paroms iškviesdavo į tarybinių ponų piknikus miškuose, kurorto viloje maitinau TSRS Aukščiausiosios Ministrų tarybos pirmininką Kosyginą, ir TSRS jūrų laivyno admirolą, ir pirmąjį Lietuvos kompartijos sekretorių A. Sniečkų. Partinukų vilą Palangoje juosė pasieniečiai, prie vartų - civiliokai apsauginiai, ir dar pačioj viloj - cerberių pora. Nuolat aplink sukiojosi sanitarinės epideminės stoties gydytojas, dar penki - šeši įvairios paskirties patarnautojai. Susidraugavau su generolu Simonovu, rašiusi karo metų memuarus Palangos viloje.
Virėjas - vagis
"Sykį "aukšti" svečiai atvyko pirmadienį, ne turgaus dieną - žalumynų nį kvapo. Tada parduotuvėse galėjai nusipirkt tik aliejaus ir teftelių konservų. O ant ponų stalo - juoda ikra, lašiša. Įšokau per tvorą į vienos palangiškės darželį, prisiskyniau svogūnų, baziliko, petražolių - ir stalas papuoštas. Vėliau tai moteriai prisipažinau vogęs ir daviau du rublius", - juokiasi vyras. Kitąkart svečiams, atvažiavusiems "Čaikomis" (juodi ilgi automobiliai raudoniems ponams), "šefui - povarui" teko staigiai surast bulvių prie šaltibarščių. Nušvilpė "Zaporoziečiu" į "Vasaros" restoraną, išrovė visą katilą, ir dar garuojančias bulves pristatė.
"Baltos rožės iš namų..."
Ponas Boleslovas ir žmoną restorane "Jūratė" susirado, ji ten dirbo bufetininke. Ir tada jis atėjo dainuoti į Klaipėdos kultūros rūmų estradinį ansamblį. "Galit lietuviškoje enciklopedijoje apie mane pasiskaityt. Teko dainuoti ir su Nele Paltiniene, nors per radiją ir televiziją dainuodavau vienas - dainas apie meilę, saulėlydžius ir jūrą", - sako ponas Boleslovas, su ansambliu apvažiavęs pusę buvusios sovietinės imperijos. Anuomet partijos komitetas rūpinosi savo pavaldinių "moraliniu veidu", tad Paltinas, jau turėjęs žmoną Olgą ir pradėjęs rėžti sparną apie jaunutę ukrainietę dainininkę Nelę, sukėlė skandalą, ir pusei metų buvo "pažemintas pareigose. Turėjo Klaipėda ir savo bigbendą...
"Na, o sykį "Klaipėdos" choro vadovas Kazimieras Kšanas tiesiai paklausė, ar nenusibodo man dainuoti "kabakuose", ir pakvietė stoti į Klaipėdos liaudies operą. Prasidėjo bohemiškas gyvenimas gastrolėse... Nors ir klaipėdiečiai lankė spektaklius, užsienyje buvome labiau žinomi - Klaipėdos choras ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose. Niekad nepamiršiu, kaip "sutriuškinome" balsinguosius jugoslavus. Ir kasmet sausio 25-ąją, Klaipėdos išvadavimo iš fašistų dieną, mūsų artistai, estrados ir folkloro ir bigbendo, visą dieną būdavo rodomi per Lietuvos televiziją", - pasakojo ponas Boleslovas. Pridūręs, jog štai susidės dantis, ir su maestro Kšano choru vyksiąs į Portugaliją. Ir neatmeta galimybės dalyvauti pasaulio švilpikų konkurse, kasmet vykstančiame Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą