SOS
Prie Afrikos krantų įstrigusių jūrininkų ateitis kol kas neaiški. Pirmadienį Seimo nario Vaclovo Stankevičiaus suorganizuotame susitikime dalyvavę jūrininkų artimieji pasidalijo į dvi stovyklas: vieni sakė sieksiantys, kad jų vyrai ir sūnūs grįžtų į Lietuvą, o kiti teigė pirmiausia reikalausiantys jiems išmokėti atlyginimus.
Praėjusią savaitę į Jūrininkų žmonų sąjungą kreipėsi kapitono Genadijaus Dmitrijevo duktė Snežana. Jos teigimu, areštuotame tanklaivyje "Eko River", stovinčiame Kongo Bomos uoste, be kuro ir beveik be maisto, pagalbos laukia šeši klaipėdiečiai.
Pirmadienį vykusiame susirinkime dalyvavo jau keliolikos jūrininkų, esančių trijuose Afrikos uostuose, artimieji. Be tanklaivio "Eko River" įgulos, namo negali sugrįžti ir penki "Ogou Reefer" bei aštuoni "Rio Lulondo" laivuose esantys jūrininkai.
Sąlygos siaubingos
Susirinkime dalyvavę klaipėdiečių, esančių "Rio Lulondo" laive, artimieji skundėsi su jūrininkais beveik negalintys palaikyti ryšio. Tralavimo meistro Sergejaus Kovalenkovo tėvai sakė, jog sūnus paskambina tik keliskart per metus.
Jau beveik pusantrų metų Luandoje dirbęs ir laukiantis atlyginimo S. Kovalenkovas bei kiti įgulos nariai gyvena pusbadžiu, elektra ir geriamasis vanduo ten - prabanga. Neištvėrę tokių sąlygų ir sugrįžę į Lietuvą jūrininkai prarastų viltį sulaukti atlyginimų.
Vytauto Pudinsko teigimu, jo uošvis Petras Balčytis Viačeslavui Rodnovui, kurio firmai priklauso laivai "Eko River" ir "Rio Lulondo", dirba jau ne pirmąsyk. Ankstesniojo reiso metu atlyginimų teko laukti pusę metų, bet pinigai vis dėlto buvo sumokėti.
Dabar P. Balčyčio pasirašytas kontraktas baigėsi jau prieš pusmetį, tačiau pinigų nei jis, nei kiti jūrininkai nesulaukia. Susisiekti su V. Rodnovu kol kas nei jūrininkų artimiesiems, nei patiems jūrininkams nepavyksta.
Visi Afrikoje esančių klaipėdiečių artimieji pasakojo panašias istorijas. Kiek sudėtingesnė situacija yra areštuotame "Eko River" laive. Jo įgulos nariai, net ir gavę pinigų, grįžti negalėtų, nes neturi dokumentų - areštavus laivą, buvo atimti klaipėdiečių jūrininkų pasai.
Patiklumas stebina
V. Stankevičius ir taip pat susirinkime dalyvavęs Jūrininkų sąjungos pirmininkas P. Bekėža stebėjosi prie Afrikos krantų esančių klaipėdiečių patiklumu. Jų teigimu, V. Rodnovo firma Lietuvoje ir Angoloje jau senokai yra liūdnai pagarsėjusi. Ilgai laukę atlyginimų ar gavę tik dalį pinigų, jūrininkai vis tiek sutinka dirbti pas V. Rodnovą ir išplaukia į dar vieną reisą.
Pasak P. Bekėžos, dar Sovietų sąjungos laikais V. Rodnovas buvo vienas iš žvejybinių bei kitų laivų vadovų. Lietuvos nepriklausomybės metais jis nusipirko senų laivų ir kai kuriuos iš jų kartu su atstovu iš Angolos užregistravo šioje šalyje.
Pas V. Rodnovą dirbantys jūrininkai kontraktus pasirašo pačioje Angoloje, o ten Lietuvos Respublikos piliečių interesai neginami. Iškilus problemoms, yra sunku surasti ir tikrąjį laivo savininką.
V. Stankevičiaus teigimu, sunku suvokti, kodėl kelerius metus laivuose esantys jūrininkai iki šiol niekur nesikreipė ir neprašė pagalbos. Prekybiniuose laivuose atlyginimo neišmokėjus bent du mėnesius, iškart kreipiamasi į Tarptautinės Transporto federacijos (ITF) inspektorius. Afrikoje stovinčių laivų įgulų nariai pažadais sulaukti atlyginimų gyvena jau ne vienerius metus.
Jūrininkų padėtį pasunkina ir tai, jog Lietuvoje nėra paliktos jų pasirašytų kontraktų kopijos, artimieji netgi nežino kontraktų sąlygų. Nėra ir pagalbos prašymų, be kurių negalima imtis oficialių veiksmų. Vienintelis raštiškas dokumentas yra laivo "Eko River" įgulos pagalbos prašymas, skirtas ITF, kurį jūrininkų artimieji nusiuntė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės pagalbos skyriui.
Bandys padėti
Pasak V. Stankevičiaus, kol kas numatoma surasti V. Rodnovą ir sužinoti jo poziciją. Taip pat iki ketvirtadienio vakaro Jūrininkų sąjungoje bus laukiama jūrininkų artimųjų rašytų pagalbos prašymų.
Išsiaiškinus pagalbos prašančių žmonių skaičių, bus bandoma pirmiausia sugrąžinti juos į Lietuvą. V. Stankevičiaus teigimu, pasiekti, kad jūrininkams būtų išmokėti atlyginimai, bus sunku, kadangi kontraktai pasirašyti Angoloje, o ten net ir kreipusis į teismą pasiekti rezultatų tikimybės nedaug.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės informacijos ir analizės skyriaus atstovo Mindaugo Lašo teigimu, kol kas informacija apie susidariusią situaciją yra tikslinama. Susisiekta su arčiausiai Angolos esančia Lietuvos ambasada Izraelyje, o iš ten - su konsulu Nigerijoje.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą