Atsirado ištuštinusieji pensininkės sąskaitą

"Žurnalistika yra galingas ginklas", - sunkiai galėjo patikėti tokia greita įvykių raida nuo ilgapirščių nukentėjusios pensininkės Gražinos artimieji. Ir jie ir ponia Gražina teigia net neabejojantys, kad juos pavyko surasti tik dienraščio publikacijos dėka. Esą tokių sutapimų nebūna: pusmetį gana vangiai vykęs tyrimas nukentėjusiajai jau buvo sužlugdęs visas viltis, kad pinigus pavyks atgauti, tačiau pakako įsikišti žurnalistams ir reikalai pajudėjo. Buvo ne tik paviešinta sąskaitą tuštinusio vyro nuotrauka, bet netrukus atsirado ir įtariamieji vagyste, kurie pripažino pasisavinę pinigus.

Pareigūnai kol kas neatskleidžia, ar vagišiai išsigandę viešumo į policiją kreipėsi patys, ar juos kas įskundė.

"Nori grąžinti pinigus"

Ponia Gražina banko kortelę kartu su lapelyje užrašytu PIN kodu pametė dar pernai prieš Kalėdas. Praradimą ji pastebėjo tik po 5 dienų, kai sąskaita jau buvo tuščia - iš jos buvo paimta kone 23 tūkst. litų. Moteris nedelsiant kreipėsi į policiją, tačiau tik gegužės 15 d. jai buvo parodytos jos sąskaitą tuštinusio vyro nuotraukos, kurias užfiksavo prie bankomato įrengtos kameros. Moteriai buvo keista tai, kad ikiteiminį tyrimą vykdanti tyrėja Irina Dikun nesiskubino niekur viešinti vagišiaus nuotraukos.

Tačiau po "Vakarų ekspreso" žurnalistės skambučio tyrėjai nuotrauka jau po kelių dienų buvo patalpinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) interneto puslapyje. Taip pat nuotrauką iškart publikavome ir "Vakarų ekspreso" dienraštyje bei interneto portale. Matyt - neveltui. Praėjus vos kelioms dienoms, birželio 12-ąją, Gražina sulaukė tyrėjos skambučio.

"Pareigūnė greitakalbe man susakė, kad jie nori grąžinti man visus pinigus ir paklausė, kur aš su jais noriu susitikti. Buvau priblokšta. Pirmiausia - kas tie jie, nes nuotraukose mačiau, kad sąskaitą tuštino vienas vyriškis. Be to, suvokiau, kad viena pati su jais nenoriu susitikti, todėl tyrėja sutiko, kad susitikimas gali įvykti pas ją ir paskyrė laiką - birželio 16-ąją", - pasakojo Gražina.

"Toks pat, kaip nuotraukoje"

Moteris neslepia, kad laukiant susitikimo su savo skriaudėjais užmigti nebuvo lengva. Pasitarusi su artimaisiais ponia Gražina suvokė, kad į šį susitikimą jai būtina vestis kartu advokatą ir vėliau sakė nepasigailėjusi dėl tokio sprendimo.

"Kai atėjome pas tyrėją sutartu laiku, ji vis kalbėjo telefonais. Tai pasikviečia mus į kabinetą pasėdėti, tai vėl išprašo į koridorių, kol galiausiai pasikvietė ir po kurio laiko į kabinetą įėjo du vyriškiai. Tą iš nuotraukos iškart atpažinau. Būčiau jį pažinusi bet kur. Nuotrauka tikrai buvo labai aiški. Abu tvarkingai apsirengę, nepanašūs į vargšus ar benamius", - pirmą akistatą prisimena moteris.

Anot jos, abu puolė nuolankiai lankstytis ir atsiprašinėti neva dabar patys gailisi, kad susigundė ir pasisavino jos pinigus. Prašė atleisti, sakė, kad pinigus pasidalijo per pusę.

"Tas iš nuotraukos aiškino, kad yra bankrutavęs, niekur nedirba, turi butą, bet jis užstatytas bankui. Esą norėtų išvažiuoti į užsienį ir ten užsidirbęs pinigų man grąžintų savo dalį. O dabar esą galintis duoti nebent 700 eurų", - pokalbio nuotrupas prisiminė moteris.

Antrasis esą sakė turintis darbą, bet uždirbantis labai mažai, todėl taip pat nežinantis iš kur staiga paimti visą reikiamą sumą.

"Jie dar bandė mane įkalbinti, kad aš eičiau su jais pas notarą ir pasirašyčiau sutartį, kad jie man per laiką išmokės pinigus, o aš jiems neturėsiu jokių pretenzijų. Advokato paprotinta nesutikau su tokiu pasiūlymu", - prisiminė Gražina.

Galiausiai buvo sutarta, kad vyriškiai kitą dieną susisieks su advokatu ir papasakos savo planą, kaip jie grąžins moteriai iš jos pasisavintus pinigus. Tačiau bent iki vakar jokio konkretaus plano jie nebuvo pateikę.

Tyrimas tebevyksta

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Violeta Gerasimčiuk patvirtino, jog yra pareikšti įtarimai dviem asmenims, kurie prisipažino padarę nusikalstamas veikas bei pažadėjo atlyginti padarytą materialinę žalą.

Jos žiniomis, ikiteisminį tyrimą planuojama užbaigti birželį ir kaltinamuoju aktu perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Tačiau į klausimą, kaip pavyko surasti įtariamuosius, ar išsigandę viešumo jie patys prisistatė, ar juos kas įskundė, pareigūnai nieko neatsakė.

Beje, tą pačią dieną, kai buvo publikuotas minėtasis straipsnis, Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas Gediminas Savickas informavo, jog pagal jį pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Jį atliekančios vyresniosios tyrėjos Vilijos Puidokienės teigmu, pagal galiojančią tvarką tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų. Esant svarbioms aplinkybėms, jį galima pratęsti dar iki 30 dienų. Visgi, pasak V. Puidokienės, tikėtina, kad šis tarnybinis patikrinimas bus baigtas liepos pradžioje.

Šia istorija taip pat žadėjo pasidomėti ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius. Jis taip pat žadėjo aiškintis, ar tyrėja ir atsakingas prokuroras nevilkino tyrimo. Prokuratūros darbuotojų duomenimis, S. Minkevičius šiomis dienomis yra komandiruotėje, tad su juo susisiekti ir sužinoti apie žadėto tyrimo eigą vakar nepavyko.

"Gražinti pinigai gali padėti išvengti teismo"

Regimantas ŠPELVERIS, advokatų kontoros "Averus" advokatas
Šią veiką kvalifikuočiau ne kaip vagystę, o pagal Baudžiamojo Kodekso 215 straipsnio 1 dalį - neteisėto mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimą. Tiksliau būtų sakyti, kad asmuo neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. Šio straipsnio sankcija numato, kad už tokią nusikalstamą veiką yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tačiau tai jau bausmės individualizavimo klausimas, kurį sprendžia tik teismas.
Žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo ikiteisminio tyrimo metu suteikia galimybę baudžiamąją bylą nutraukti esant tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, jei asmuo atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam ar su juo susitarė dėl atlyginimo, prisipažino dėl savo tokios veikos, nebuvo anksčiau teistas. Tada įstatymas suteikia galimybę baudžiamąją bylą nutraukti jos nesiunčiant į teismą.