Įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti ir socialinės neįgaliųjų įmonės statusą turinčiai uostamiesčio bendrovei.
Anot FNTT, surinkta pakankamai duomenų, kad bendrovės vadovas klastojo dokumentus, kuriuos kartu su paraiškomis darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijavimui pateikė Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėms darbo biržoms.
Tyrėjai išsiaiškino, kad teritorinėms darbo biržoms buvo pateiktos paraiškos su tikrovės neatitinkančiais dokumentais, pagal kuriuos su Klaipėdos bendrove buvos pasirašytos darbo vietų steigimo sutartys subsidijuoti 28 darbo vietų įsteigimą asmenims, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.
Pagal paraiškas ir pasirašytas sutartis buvo numatyta, kad darbo vietos bus įrengtos ir priimti darbuotojai dirbs būtent tose vietose.
Atlikus pasirašytų darbo vietų steigimo sutarčių vykdymo patikrinimą, nustatyta, kad kai kurie naujai įdarbinti asmenys faktiškai nė dienos nėra dirbę bendrovėje arba dirbo ne sutartyse nurodytose darbo vietose. Nustatyta, kad pagal pateiktus Darbo biržai suklastotus dokumentus bendrovė apgaule gavo 595 tūkst. litų (172 tūkst. eurų) subsidijų, o daugiau nei 277 tūkst. litų (80 tūkst. eurų) subsidijų išmokėjimas buvo nutrauktas.
Be to, išaiškinta, kad bendrovės direktorius pasikėsino gauti 128 tūkst. litų (37 tūkst. eurų) dydžio subsidiją iš Alytaus teritorinės darbo biržos, prie paraiškos pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus. Nusikalstamos veikos jis taip ir nebaigė, nes nustačius pažeidimus, susijusius su darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės įgyvendinimu pagal ankstesnę sutartį su Alytaus teritorine darbo birža, nauja sutartis pagal teiktą paraišką nebuvo pasirašyta ir subsidija nebuvo išmokėta.
Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją byla perdavė Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Uostamiesčio verslininkui, apgaule siekusiam gauti valstybės subsidijas, gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą