Bylą dėl I. Strazdauskaitės nužudymo nagrinės Kaune

Byla dėl plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Kaip per spaudos konferenciją penktadienį pranešė pareigūnai, šioje byloje bus nagrinėjamas ir Latvijos piliečio automobilio pagrobimas, įvykdytas prieš metus iki merginos nužudymo.

„Visiems skaudi byla. Sukėlė vieną didžiausią rezonansą, mergina buvo nužudyta žiauriai, brutaliai uždaužyta kastuvu. Užjaučiame dar kartą artimuosius“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis.

Kadangi iki šiol nebuvo nustatyta, kur realizuotas iš Latvijos piliečio pagrobtas automobilis, tyrimas dėl mašinos pagrobimo dar tęsiamas.

Po mašinos pagrobimo latviai buvo palikti kelyje, jie liko gyvi. 

Šio byloje kaltinimai pateikti penkiems asmenims. Trys iš jų kaltinami merginos nužudymu. Kaltinamieji nužudymu susiję giminystės ryšiais, kiti tokiais ryšiais nesusiję.

„Iš esmės kaltę, asmuo, kuris žudė pripažįsta. Kurie betarpiškai dalyvavo nužudant, sakykime, iš dalies pripažįsta, neneigdami paties buvimo nužudymo vietoje fakto, kitaip vertindami, nei įstatymas vertina, savo veiksmus“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

Dėl I. Strazdauskaitės nužudymo įtariami Leonas Bieliauskas, Mantas Bieliauskas ir Karolis Bieliauskas iki šiol laikomi suimti, suėmimas jiems taikomas nuo 2017 metų kovo 10 dienos. 

„Visi buvo teisti, tam tikrus teisės pažeidimus jie darė nuolatos“, – sakė R. Kiškis. 

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Valentukevičius sakė, kad įtariamieji buvo nustatyti po trijų dienų, nes policija duomenų bazėse turėjo jų DNR, jie buvo užfiksuoti po ankstesnių nusikaltimų. 

Į organizuotą grupę susibūrę įtariamieji inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš mašinos, ją pagrobė. Jos vairuotą brangią mašiną ketinta realizuoti kaip ir Latvijos piliečių automobilį.

Bylos duomenimis, 2017 metų pradžioje K. Bieliauskas subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė pusbrolius L. ir M. Bieliauskus, sutikusius dalyvauti automobilio pagrobime imituojant eismo įvykį, ir A. S., sutikusį padėti realizuoti pagrobtą automobilį.

2017 metų kovo 5 dieną, ieškodami tinkamo pagrobti automobilio, Bieliauskai automobiliu „BMW 735“ išvyko iš Kėdainių ir apie 18 val. vienoje iš degalinių pastebėjo juos sudominusį automobilį „Audi A7“. Jį vairavo iš Plungės į Vilnių važiuojanti I. Strazdauskaitė.

Jaunuoliai kurį laiką sekė merginos vairuojamą automobilį. Apie 19 val., greitkelio atkarpoje tarp Bačkonių ir Elektrėnų, važiuodami dideliu greičiu pirmąja eismo juosta, Bieliauskai automobiliu „BMW 735“ tyčia atsitrenkė į „Audi“ dešinę pusę ir jį apgadino.

Po smūgio „Audi“ vairavusi I. Strazdauskaitė sustojo ir išlipo iš automobilio. Pasinaudoję tuo, K. Bieliauskas ir L. Bieliauskas sugriebė merginą ir, panaudodami fizinę prievartą, įsodino atgal į jos vairuotą automobilį, jį užvaldė ir iš įvykio vietos pasišalino.

Vykstant į vietą, kur pagrobtas automobilis turėjo būti perduotas kaltinamajam A. S., merginos mobilaus ryšio telefonas buvo išmestas. 

Pagrobtą automobilį A. S., kuris pagal ankstesnį susitarimą buvo įsipareigojęs jį parduoti, tą patį vakarą paslėpė Žeimių seniūnijoje esančiame miške.

„Tyrimo metu nustatyta, kad tam A. S. pasitelkė kelis asmenis, kurie iki tol apie planuojamus ir padarytus nusikaltimus nieko nežinojo. Jų atžvilgiu tyrimas dar tęsiamas. Iš viso nusikalstamu būdu užvaldytas turtas įvertintas didesne nei kaip 65 tūkst. eurų suma“, – skelbia prokuratūra.

Pasak prokuratūros, perdavę pagrobtą automobilį, visi trys Bieliauskai susitarė dėl I. Strazdauskaitės nužudymo ir tam pasiruošė.

Naktį iš kovo 5-osios į 6-ąją kaltinamieji atgabeno merginą automobilio bagažinėje į miško masyvą prie buvusio Daukšių aerodromo Kėdainių rajone ir ją nužudė, o kūną paslėpė užkasdami.

Anksčiau teisėsauga yra skelbusi, kad per tyrimą atlikti šimtai įvairių proceso veiksmų, įskaitant apklausas, įvykio vietų apžiūras ir kiti, gauta daugiau kaip 30 specialistų išvadų.

Bus teisiami ir dėl latvių užpuolimo kelyje „Via Baltica“

Prokuratūra skelbia, kad pusbroliams Bieliauskams bei T. Z. taip pat pateikti kaltinimai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti pagrobė didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 32 tūkst. eurų kainuojantį automobilį ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų daiktus bei pinigus.

2016-ųjų balandžio 3-osios naktį, apie 2 val. nakties, važiuodami lengvuoju automobiliu keliu „Via Baltica“, kaltinamieji ieškojo tinkamo pagrobti automobilio.

Pareigūnai nustatė, kad pastebėję automobilį „VW Passat“, kuriuo važiavo du Latvijos piliečiai, kaltinamieji imitavo eismo įvykį. Grasindami priverstinai išlaipino nukentėjusiuosius iš automobilio ir jį pagrobę nuvažiavo.

Tyrimo duomenimis, pagrobtas automobilis netrukus paslėptas apleistame pastate, kuriame buvo palikta ir dalis kartu pagrobtų daiktų. Dalį pagrobtų daiktų nusikaltime dalyvavę asmenys pasidalino tarpusavyje, dalį jų sunaikino.

Ikiteisminis tyrimas dėl latvių automobilio „VW Passat“ realizavimo šiuo metu dar nėra baigtas.

Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2015 metų pavasarį Marijampolėje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei keletą šovinių.

Tos pačios dienos vakare A. S. tris kartus iššovė prie vieno iš gyvenamųjų namų, po to, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė ginklą bei šovinius kitam asmeniui.

A. S. kaltinamas, kad neteisėtai įgijęs laikė, nešiojo bei realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

„Buvo detaliai rekonstruotos šio nusikaltimo aplinkybės“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas.

Paaiškėjus, kad nuo įtariamųjų nukentėjo ne tik I. Strazdauskaitė, bet ir latviai, policijoje atliktas tarnybinis patikrinimas. Per jį nustatyta, kad pareigūnai tirdami latvių apiplėšimą esminių pažeidimų nepadarė, nepiktnaudžiavo tarnyba.

„Pareigūnai pasielgė taktiškai teisingai, kas įmanoma, tokioje situacijoje“, – sakė R. Kiškis.

Lietuvos policija įtarė, kad latviai gali sukčiauti, jog jie iš tiesų nenukentėjo nuo nusikaltėlių. Lietuvoje yra daug ištirta bylų, kai asmenys melagingai pranešė dėl nusikaltimo praradę automobilį ir taip siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.