Bylos, paliekančios daug klaustukų

Čečėniški metodai

Ankstų liepos 5-osios rytą, nepraėjus nė mėnesiui nuo Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito Prancūzijoje, į Le Mano mieste gyvenančių pabėgėlių iš Čečėnijos namus įsiveržęs specialusis antiterorizmo būrys išsivežė tris vyrus ir dvi moteris.

Po visą dieną trukusių apklausų Prancūzijos slaptosios policijos DCRI biure moterys buvo paleistos. Kurį laiką jos nieko nežinojo apie savo vyrus - nei kur jie, nei kuo jie kaltinami, nei kas jų laukia.

Po trijų dienų čečėnai stojo prieš Prancūzijos teismą, jiems buvo pateikti kaltinimai dėl ryšių su teroristinėmis organizacijomis.

Sklando gandai, kad areštai vyko ne be Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pagalbos. Tarnybos agentai neva perdavę prancūzams informaciją, kad vieno čečėno namuose rastos instrukcijos, kaip gaminti bombas.

Vienam Le Mano gyventojui čečėnui, 36 m. penkių vaikų tėvui, arešto pavyko išvengti, nes tuo metu jo nebuvo namie. Grįžęs jis pats nedelsdamas kreipėsi į policiją.

Prancūzijos žurnalistams vyriškis pasakojo apie slaptas kratas jo namuose ir dingusį kompiuterio standųjį diską. Čečėnas tvirtino tapęs politinių machinacijų auka. “Nesuprantu, kas vyksta. Manęs nėra kuo kaltinti, - kalbėjo vyriškis. - Nepripažįstu Ramzano Kadyrovo Vyriausybės, bet neskatinu žmonių kariauti. Dabar bijau, kad teisme bus pateikti suklastoti įrodymai ir dokumentai. Čečėnijoje jie visada taip elgiasi. Bijau, kad būsiu deportuotas į Rusiją, o ten laukia mirtis”.

Milijoninės kompensacijos

Panaši istorija nutiko 2002 m. lapkritį, kai ginkluoti užsimaskavę vyrai įsiveržė į čečėnų namus ir išsivedė du jaunus žmones. 2003 m. balandį trečias čečėnas, jam ant galvos uždėjus plastikinį maišą, rusų karių buvo nutemptas į šarvuotą automobilį ir kažkur išvežtas. Nė vieno vyrų artimieji daugiau nebematė.

Šį ketvirtadienį Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre priėmė sprendimą, kad Rusija trijų jaunų čečėnų artimiesiems privalės sumokėti daugiau kaip 200 tūkst. eurų kompensaciją. Teismas nusprendė, kad pagrobtieji greičiausiai buvo nužudyti. Nė vienu iš šių atvejų Rusija nesiėmė efektyvaus tyrimo ir nė vienas kaltininkas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl panašių atvejų Europos Žmogaus Teisių Teismas nuo 2005 m. vasario nuteisė Rusiją jau daugiau kaip 150 kartų. Jai priteista sumokėti daugiau kaip 10,5 mln. eurų kompensacijų.

Istorija tapo paini

Praėjusių metų spalio 24 d. saugumiečių buvo sulaikyta į Maskvą išvykti besirengusi lietuvė Eglė Kusaitė. Visuomenė apie šią Lietuvos saugumo operaciją išgirdo tik šių metų balandį, pasirodžius pranešimų, kad 20-metė klaipėdietė galėjo būti susijusi su kovo mėnesį Rusijos metro įvykdytais teroro aktais. Kalbama, kad E.Kusaitė buvo sulaikyta per bendrą Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos specialiųjų tarnybų operaciją.

Netrukus visa Lietuva pašiurpusi kalbėjo apie tai, kad, kaip tvirtino prokurorai, lietuvė ketino susisprogdinti Maskvos karinėje bazėje ir pražudyti kuo daugiau žmonių.

Tačiau ši istorija pamažu tapo tokia paini, kad sunku susigaudyti, kas joje iš tiesų yra didžiausias nusikaltėlis. E.Kusaitė, jos motina Virginija Kusienė ir motinos sesuo Irena Jeleniauskaitė vienu balsu tvirtina, kad įtariamosios parodymai buvo niekingai iškraipyti, o prisipažinti E.Kusaitę privertė psichologinis ir fizinis tardytojų smurtas.

Prašo Lietuvos pagalbos

Savaitės pradžioje Lietuvos teisėsaugą, politikus ir žmogaus teisių gynėjus pasiekė čečėnės Tamaros Magmadovos atviras laiškas. Moteris kreipiasi pagalbos dėl Rusijoje sausio 19 d. suimtų jos vaikų - 31 m. sūnaus Apti Magmadovo ir 22-ejų dukros Aišat Magmadovos. Manoma, kad suėmimas susijęs su E.Kusaitės byla. Jaunieji čečėnai apkaltinti verbavę Baltijos šalių gyventojus imtis teroristinės veiklos.

T.Magmadova neneigia, kad jos dukra internetu susirašinėjo su lietuve E.Kusaite, tačiau tvirtina, kad tai tebuvusi mergaitiška draugystė. T.Magmadova, kaip ir E.Kusaitės artimieji, kaltina FST pažeidžiant tarptautines konvencijas, suimtiesiems taikant fizinę ir psichologinę prievartą, juos gyvuliškai kankinant, neleidžiant jiems pasimatyti su šeimos nariais.

“Per mano sūnaus apklausą FST tardytojas surašė protokolą ir privertė jį pasirašyti. Šiuo metu mano sūnus yra atsisakęs savo parašo po pirminiais parodymais, nes juos buvo priverstas pasirašyti mainais už pažadą, kad sesuo bus paleista į laisvę”, - laiške teigia T.Magmadova.

E.Kusaitės artimieji taip pat tvirtino, kad mergina buvo priversta prisipažinti, kad iš karto po sulaikymo prieš ją buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Neva jai buvo grasinama, kad jei ši neprisipažins dėl nusikaltimų padarymo, nukentės Maskvoje sulaikyti jos draugai.

Faktai

Klaipėdietė Eglė Kusaitė buvo suimta Kaune 2009 m. spalio 24 d.

Ji įtariama ketinusi Rusijoje veikiančių islamistinių teroristinių grupuočių nurodymu susisprogdinti kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje Rusijos vietoje ir taip sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei.

Prokurorų teigimu, E.Kusaitė mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti.

Šią savaitę nuo bylos tyrimo generalinio prokuroro Dariaus Valio sprendimu buvo nušalintas Generalinės prokuratūros prokuroras Justinas Laucius.

Prokurorų etikos komisijai pavesta ištirti ir įvertinti, ar vieši prokuroro J.Lauciaus pasisakymai ir atsakymas su suimtąja pageidavusiam susitikti Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovui Henrikui Mickevičiui atitinka prokurorų elgesio etikos kodekso normas.

Prokuroro elgesiu buvo nepatenkinti ir E.Kusaitės artimieji.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį E.Kusaitei kardomąjį suėmimą pratęsė dviem mėnesiams.

Per artimiausias tris savaites įtariamoji ir jos gynėjai galės susipažinti su visa baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vėliau bus sprendžiama dėl bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui.

E.Kusaitei gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.