Detektyvai dirbs po įstatymo sparnu

Seime jau šį rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas, po daugelio metų pagaliau reglamentuosiantis privačių detektyvų veiklą, iki šiol vykdytą padrikai - ja galėjo užsiimti kas nori ir daryti tai pagal savo supratimą. Įstatymo rengėjai vadina tai dideliu žingsniu į priekį, o šiuo metu privačių detektyvų veikla užsiimantys asmenys tam taip pat neprieštarauja, tačiau tikina, jog įstatymą dar reikia taisyti, kad būtų išvengta tam tikrų paslaugų išnykimo.

Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas pradėtas rengti dar pernai rudenį. Jį parengti pavesta iki šių metų kovo pradžios. Įstatymo projektui ruošti buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Paruoštam įstatymo projektui jau pritarė Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Seimo Žmogaus teisių komitetas, tačiau ragino aiškiau ir išsamiau apibrėžti privačios detektyvinės veiklos ribas.

Iki šiol Lietuvoje privati detektyvinė veikla nebuvo reguliuojama jokių specialiai šiai sričiai skirtų įstatymų. Šią veiklą reguliavo bendrieji verslo subjektams taikomi teisės aktų reikalavimai. Privačia detektyvine veikla galėjo užsiimti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jiems nebuvo taikomi jokie apribojimai, netikrinamos jų žinios, veiklai nereikėjo licencijų. Taip pat iki šiol neapibrėžti privačių detektyvų veiksmai, kompetencija ir atsakomybė. Įstatymo iniciatoriai ragino kuo greičiau priimti privačių detektyvų veiklą reglamentuojantį įstatymą, mat kitaip ši gali atrodyti neetiška, pažeidžianti žmogaus teisę į privatų gyvenimą ar net neteisėta.

REIKALAVIMAI. Įstatymo projekte numatyta, jog privatūs detektyvai turėtų būti išlaikę privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą ir gavę licenciją. FOTOLIA nuotr.

Tikimasi, jog priėmus Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą būtų sunorminti privačios detektyvinės veiklos organizavimo pagrindai, nustatytos galimos veiklos formos, numatytos paslaugos, kurias galėtų teikti tokia veikla užsiimantys asmenys. Pavyzdžiui, įstatymo projekte numatyta, jog privatūs detektyvai turėtų būti išlaikę privataus detektyvo kvalifikacinį egzaminą ir gavę licenciją.

Siūlo taisyti

VRM iš esmės pritarė Seimo sudarytos darbo grupės parengtam įstatymo projektui, tačiau pasiūlė jį tikslinti, koreguojant esamas ir įtraukiant papildomas nuostatas.

"Dėl privačios detektyvinės veiklos specifikos ją vykdant gali būti sudarytos sąlygos pažeisti žmogaus teises ir laisves, o ypač konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl įstatymo projekte reikia aiškiau apibrėžti privačios detektyvinės veiklos ribas", - sakė vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.

VRM siūlo nustatyti išsamų ir diferencijuotą informacijos rinkimo, fiksavimo bei privačios detektyvinės veiklos techninių priemonių naudojimo teisinį reguliavimą, pagal kurį renkamos informacijos kategorijos ir apimtis bei privačios detektyvinės veiklos techninių priemonių rūšys, naudojimo pagrindai ir sąlygos būtų aiškiai klasifikuoti bei susieti su konkrečių privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo poreikiais.

Taip pat siūloma įtraukti nuostatą dėl draudimo privačiam detektyvui teikiant paslaugas naudoti klaidinimą, apgaulę, bet kokią tiesioginę ar netiesioginę, fizinę ar psichologinę prievartą, persekiojimą, skleisti tikrovės neatitinkančias žinias ir informaciją, pažeisti asmens būsto neliečiamumą, susirašinėjimo, pokalbių ar kitokio susižinojimo slaptumą, rinkti ir naudoti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant šio ir kitų įstatymų reikalavimus, trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams vykdyti jų funkcijas.

Seimo Žmogaus teisių komitetas projektui pritarė, bet taip pat nusprendė, jog įstatymo projekte privačių detektyvų veiklos ribos yra apibrėžtos nepakankamai, ypač kalbant apie duomenų ir dokumentų rinkimą. Komitete išsakyta kritika dėl to, kad priėmus tokį įstatymą, galimybės rinkti asmens duomenis privatiems detektyvams būtų suteikiamos platesnės nei teisėsaugos pareigūnams. Komitetas suabejojo ir šios veiklos licencijavimo būtinumu.

Pritaria iš dalies

Patys privatūs detektyvai pritaria, jog jų veiklą reglamentuojančio įstatymo reikėjo jau seniai, mat iki šiol detektyvai jautėsi it šuniui penkta koja. Tiesa, kai kurie įstatymo projekto niuansai privatiems detektyvams kelia abejonių. Kai kurie jaudinasi dėl numatomo privalomojo draudimo, atnešiančio piniginių nuostolių, tačiau labiausiai neramina ketinimas griežtai apriboti informacijos rinkimą.

Darbo grupėje, ruošusioje minėtą įstatymo projektą, dalyvavęs UAB Privačių detektyvų biuro direktorius Olegas Rimanas teigė, jog Privačios detektyvinės veiklos įstatymas yra reikalingas, tačiau jei jis kažką uždraus ar panaikins kurias nors paslaugas, tai jau nėra gerai.

"Yra tikrai daug detektyvinės veiklos sričių. Žmonės pas mus ateina tada, kai kitur pagalbos rasti negali. Pavyzdžiui, policija, prokuratūra ar kitos institucijos nepadės nustatyti neištikimybės - žmogus tai turėtų padaryti pats. Tačiau kai jis neturi tam priemonių, kreipiasi į mus. Tai jautri sritis, todėl į kuriamą įstatymą reikia žvelgti labai atsargiai", - sakė O. Rimanas.

Pasak vyro, iki šiol į privačius detektyvus žiūrėta kaip į prašalaičius - įprasta, kad nusikaltimus tiria policija, o detektyvai jau laikomi įsibrovėliais į asmeninį gyvenimą. Kadangi dauguma privačių detektyvų kadaise dirbo teisėsaugos sistemoje, kaip ir pats O. Rimanas, su jais kurį laiką dar bendradarbiauja buvę kolegos, tačiau praėjus keleriems metams ryšiai užsimiršta ir detektyvai vėl pasijaučia nereikalingi. Kuriamo įstatymo numatomos licencijos, pažymėjimai leis detektyvinę veiklą įteisinti. Detektyvai tokiais bus oficialiai, be to, galės numatyti ir oficialų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis.

Nors šiuo darbu užsiimantys žmonės ir pritaria naujo įstatymo kūrimui, tačiau turi jam ir priekaištų. Pasigirdus siūlymams griežčiau reglamentuoti informacijos rinkimo ir detektyvinės veiklos ribas privatūs detektyvai sunerimo, jog tam tikri apribojimai gali susiaurinti jų, kaip detektyvų, galimybes ir gali tekti atsisakyti kai kurių paslaugų teikimo. Tiesa, įstatymo projektas dar bus taisomas, todėl viliamasi, jog atsižvelgiant į srities specifiką, bus priimami teisingi sprendimai.

Griežtumas būtinas

Įstatymo rengimo darbo grupės vadovas A. Anušauskas patvirtino, jog sulaukiama įvairių prieštaringų nuomonių, tačiau darbo grupės veikla jau yra baigta - įstatymas bus taisomas įvairiuose komitetuose.

"Riboti detektyvų veiklą ir informacijos rinkimą yra būtina. Antraip iškyla labai didelės galimybės užsiimti neteisėta veikla. Pavyzdžiui, neseniai praūžęs pasiklausymo įrangos vienos partijos būstinėje skandalas parodė, jog kartais tokia veikla gali peržengti visas ribas, todėl ją reglamentuoti reikia griežtai. Lygiai taip pat griežtai reikia reglamentuoti ir tai, kas privačių detektyvų veikla gali užsiimti. Juk dažnai būna, jog į šią veiklą metasi, pavyzdžiui, už korupcinę veiklą iš tarnybos pašalintas pareigūnas. Kaip toks žmogus gali dirbti tokį atsakingą darbą? Šis įstatymas ir bus vardiklis, kuris visa tai sureguliuos, todėl tokį sukurti yra būtina", - sakė A. Anušauskas.

"Įstatymas leistų bendradarbiauti oficialiai"

Benonas IVANAUSKAS, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas

Aš Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projekto nemačiau, neskaičiau, todėl kažko daug negaliu pasakyti. Kol kas su privačiais detektyvais susidurti beveik netenka. Tačiau nieko blogo nematau, jei jų veikla būtų visiškai reglamentuota. Tai būtų kažkokia pagalba ir pačiai policijai. Jei jie vadovautųsi įstatymais, mes būtume linkę su jais bendradarbiauti. Ir dabar kartais yra bendraujama, tačiau kol santykiai yra neįteisinti, viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Privačių detektyvų veiklos ribas, bendradarbiavimą su teisėsauga apibrėžiantis įstatymas leistų pagelbėti vieni kitiems įvairiose situacijose.