Arūnas Gudžiūnas įpusėjus gegužei išėjo iš bičiulio namų Klaipėdoje, bet į savo namus Jonavoje taip ir neparvyko.
Gegužės 16-osios vėlų vakarą telefonu jis dar kalbėjosi ir su žmona, ir su bičiuliu, kurio namuose uostamiestyje leido savaitgalį, o kitą rytą jo telefonas jau buvo išjungtas. Dar tą patį rytą A.Gudžiūno žmona Vilma bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad dingo sutuoktinis ir nedelsiant pradėtos 56 metų vyro paieškos.
Nuo tada, kai A.Gudžiūnas dingo, prabėgo jau beveik trys mėnesiai, tačiau tik tada, kai pasisamdė advokatą ir pagaliau gavo teisę susipažinti su byla, 55 metų V.Gudžiūnienė sužinojo, kad tyrėjai nė nesistengė išsiaiškinti visų aplinkybių ir apklausti liudytojų.
Per tą laiką dauguma galimų A.Gudžiūno paskutinės buvimo vietos įrodymų dingo, nes vaizdo kamerų įrašai saugomi trumpiau. Liudytojai irgi jau beveik nieko nepamena, nes vyras neturėjo išskirtinių bruožų. Kai kurie liudytojai vis dar neapklausti, nors sutuoktinio atkakliai ieškanti V.Gudžiūnienė įsitikinusi, kad jų parodymai gali būti svarbūs.
Moterį ir jos advokatą stebina tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisako perkvalifikuoti ikiteisminį tyrimą į nužudymą, nes nėra įrodymų, jog A.Gudžiūnas buvo nužudytas.
„Bet kaip tuos įrodymus surinksi, kai niekas nieko nedaro?“ – piktinosi V.Gudžiūnienė.
Klaipėdos apylinkės prokurorė Kristina Prialgauskienė galiausiai irgi pripažino, kad nepavyko iki galo kontroliuoti šio tyrimo, nes neva policijos tyrėjai nepasiduoda spaudimui.
Telefono ryšys nutrūko
Iš namų Jonavoje gegužės 15 d., penktadienį, A.Gudžiūnas išvyko aplankyti Klaipėdoje gyvenančio bičiulio. Artima draugystė buvusius bendrovės „Achema“ bendradarbius siejo kelis dešimtmečius.
Nors draugas jau apie 20 metų gyveno uostamiestyje, Arūnas nuolat palaikė su juo ryšį, o kartą per metus išsirengdavo į svečius. Vyro draugą V.Gudžiūnienė gerai pažinojo nuo vaikystės, nes su jo seserimi mokėsi vienoje klasėje. Tad A.Gudžiūno išvyka nebuvo kuo nors išskirtinė.
Iki uostamiesčio Arūną nuvežė pažįstamas. Grįžti jis irgi ketino su kokiu nors pažįstamu arba traukiniu.
Pas draugą Klaipėdoje vyras paprastai užtrukdavo visą savaitgalį. Šeštadienį ir dieną, ir vakare V.Gudžiūnienė dar kalbėjosi su vyru. Paskutinis skambutis šiek tiek po 21 val. jai nesukėlė įtarimų – moteris girdėjo, kad sutuoktinis yra ne patalpoje, nes pūtė stiprus vėjas. Jis prisipažino, kad atėjo nusipirkti cigarečių ir trumpas pokalbis baigėsi.
Dar vėliau, apie 21 val. 50 min., A.Gudžiūnas paskambino draugui, pas kurį viešėjo Klaipėdoje, ir pasakė esantis prie parduotuvės šalia bičiulio namų. O tada ryšys nutrūko, nes išsikrovė A.Gudžiūno telefonas.
Draugas neva pernelyg neėmė į galvą, įsitikinęs, kad A.Gudžiūnas išvyko namo į Jonavą.
Tik kitą rytą, niekaip negalėdama prisiskambinti vyrui, V.Gudžiūnienė paskambino draugui, pas kurį sutuoktinis viešėjo. Išsiaiškinusi, kad bičiulis jos vyro jau senokai nematė, gegužės 17 d. valanda iki vidurdienio moteris apie dingusį žmogų pranešė bendruoju pagalbos telefonu.
„Pasitaikydavo, kad Arūnas dienai kitai išvykdavo su draugais, bet per mūsų santuokos 35 metus nėra buvę, kad nežinočiau, kur jis ir ką veikia“, – pasakojo V.Gudžiūnienė.
Tyrimas pradėtas Jonavoje
Paieška ir ikiteisminis tyrimas, kurį pirmiausia atliko ir kontroliavo Jonavos pareigūnai, pradėti nedelsiant: prabėgus vos valandai po V.Gudžiūnienės pranešimo, pareigūnai aplankė A.Gudžiūno draugą Klaipėdoje, vakarop atvyko ir į Gudžiūnų namus.
Tyrėja Loreta Marcinkevičienė, anot V.Gudžiūnienės, darė viską, kas įmanoma, kad tik surinktų kuo daugiau žinių apie tai, kas galėjo nutikti A.Gudžiūnui.
Tyrėja apklausė kelis liudytojus, paprašė banko išrašų, telefono pokalbių išklotinių, net aiškinosi, ar vyras nesinaudojo nuolaidų kortelėmis ir padarė A.Gudžiūno DNR tyrimus, kad jie būtų bazėje.
Sulaukusi pradingėlio sąskaitos išrašo ir pamačiusi, kad gegužės 17 d. Gargžduose naudotasi A.Gudžiūno banko kortele tikrinant sąskaitą, o vakare degalinėje „Viada“ prie autostrados Klaipėda-Kaunas-Vilnius pirkta mineralinio vandens, tyrėja dar spėjo išsiųsti prašymą bankui pateikti kamerų prie bankomato įrašus. O tuomet byla buvo perduota Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.
„Tada ir prasidėjo. Tyrėja Raimonda Traub su manimi kalbėjo lyg su nusikaltėle – tarsi aš pati būčiau pradanginusi vyrą. Pažįstami teisininkai patarė rašyti prašymą laikyti mane nukentėjusiąja, nes iki tol galėjau būti net ir įtariamoji. Bet net tada, kai pasikeitė mano statusas, nelabai ką žinojau“, – pasakojo V.Gudžiūnienė.
Vėliau paaiškėjo, kodėl moteris negaudavo beveik jokių žinių apie tai, kaip vyksta tyrimas, ieškant dingusio jos sutuoktinio.
„Tyrimas paprasčiausiai nevyko. Pasisamdžiau advokatą ir liepos 17 d., prabėgus dviem mėnesiams nuo tada, kai dingo mano vyras, išsireikalavome bylos. Tai, ką pamatėme, mus pribloškė – per septynias savaites nuo bylos atsiradimo Klaipėdoje padaryta tik vienintelė užklausa „Viadai“ dėl vaizdo kamerų įrašų. Bet ir ta užklausa išsiųsta gerokai pavėluotai, tad iš degalinės atėjo atsakymas, kad įrašų nebėra“, – sakė V.Gudžiūnienė.
Jei užklausa degalinę būtų pasiekusi bent keliomis dienomis anksčiau, įrašus dar buvo galima rasti, nes jie automatiškai trinami po 22 darbo dienų.
Žmogus tarsi išgaravo
Nežinios kankinama V.Gudžiūnienė su advokatu parašė prašymą atlikti kai kuriuos veiksmus, ieškant dingusio A.Gudžiūno. Pavyzdžiui, apklausti galimus liudytojus. Tik po advokato prašymo, prokurorė ir tyrėja ėmėsi veiksmų.
„Bet, ar gali degalinės darbuotojas prisiminti išskirtinių bruožų neturintį vyrą, kuris prieš tris mėnesius pirko mineralinio vandens butelį?“ – klausė V.Gudžiūnienė.
Byloje iki šiol neapklausta A.Gudžiūno draugo, pas kurį Klaipėdoje jis viešėjo, žmona ir paauglys sūnus. Bičiulis tvirtina nematęs, kaip išėjo A.Gudžiūnas, nes tuo metu miegojo. Bet jis visą laiką neva manė, kad draugas išvyko namo.
„Tačiau Arūnui išeinant namuose buvo žmona ir sūnus – jis tai patvirtina visuose liudijimuose. Draugo žmona su manimi kalbėtis nenorėjo, o policija jos kol kas neapklausė, nes nemato reikalo. Bet niekas negali paaiškinti, kodėl Arūnas tada išėjo iš draugo namų?“ – sakė V.Gudžiūnienė.
Moteris skundė prokuroro veiksmus, o K.Prialgauskienę per atostogas pavadavusio prokuro Kazio Grigaičio atsakymas, kad tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat ir procesinių sprendimų byloje priėmimas yra išimtinė prokuroro kompetencija.
„Kokiais argumentais remiantis buvo priimtas sprendimas netikrinti vaizdo kamerų įrašų? Ir tai – XXI amžiuje, kai kamerų visur pilna. Versija, kad Arūnas judėjo namų link, kitaip tariant – link Jonavos, tapo pagrindine vadovaujantis tuo, kad jo kortele buvo pasinaudota Gargžduose, nors koks asmuo tai padarė, nėra nustatyta“, – teigė V.Gudžiūnienė.
Anot moters, nors vyras pažįstamų Gargžduose neturėjo, jo sąskaitos išrašas rodo, kad jis ten praleido kone visą dieną. Bankas, kurio bankomate vyras neva tikrino kortelės likutį, vietoj vaizdo įrašo pateikė sustabdytą kadrą, kuriame nieko nesimato – tik šešėliai.
Dėl kirkšnies išvaržos operacijos A.Gudžiūnas pastaruoju metu nedirbo, jam grėsė dar viena operacija, tad balandį jis pradėjo gauti išankstinę pensiją už kenksmingas darbo sąlygas anksčiau dirbant bendrovėje „Achema“. Anot V.Gudžiūnienės, vyras turėjo grynųjų pinigų, nes kitaip būtų nevykęs į Klaipėdą.
„Tarkime, mano vyras išties, kaip tvirtina prokurorė, bandė grįžti namo. Bet tada kur jis dingo?! Negali juk žmogus išgaruoti nuo žemės paviršiaus“, – sakė V.Gudžiūnienė. Ji nebesitiki vyro sulaukti, bet kol kūnas nerastas, viltis rusena.
„Nelaidoju Arūno. Kartais naktį prabudusi galvoju, kad jis namuose. Jis buvo labai geras, prie moterų net nesikeikdavo, taikydavo draugus, o pats niekada nesiveldavo į pykčius. Turėjo auksines rankas – ir sugedusią skalbimo mašiną pataisydavo, ir automobilį. Žmonės mėgo Arūną. Net draugas, pas kurį mano vyras viešėjo, nors elgiasi keistai, apie Arūną per apklausas nepasakė nė vieno blogo žodžio“, – tvirtino V.Gudžiūnienė.
Tyrėjas ne visada paklūsta?
Prokurorė K.Prialgauskienė kelia versiją, kad A.Gudžiūnas gegužės 17 d. bandė grįžti namo, o duomenų, kad jis galėjo būti nužudytas, prokuratūra neturi. Todėl ikiteisminis tyrimas nėra perkvalifikuojamas į nužudymą.
„Jei būtų tai padaryta, galėtume tikėtis, kad tyrėjai turės daugiau kompetencijos ir atliks privalomus veiksmus, ieškant žmogaus. Tačiau blogiau kitkas: nors ikiteisminis tyrimas nėra perkvalikuojamas, prokuratūra atlieka tokius procesinius veiksmus, kurie galimi tik esant sunkesnei veikai. Tad taip surinkti įrodymai teisme negalios. Be to, turime minčių, ką dar būtų galima padaryti, ieškant dingsio A.Gudžiūno, tačiau ir tokie procesiniai veiksmai būtent tokioje byloje nebūtų galimi“, – teigė V.Gudžiūnienei atstovaujantis advokatas Vitalijus Jaroščenka.
K.Prialgauskienė tvirtina, kad bandydama nustatyti asmens dingimo aplinkybes, ji gali taikyti visas įmanomas priemones.
Tačiau iš pradžių bandžiusi įrodinėti, kad nėra ir negali būti jokių duomenų, kad prieš asmenį įvykdytas smurtinis nusikaltimas, galiausiai prokurorė pripažino, kad tokie duomenys iki galo nesurinkti, nes taip ir neaišku, koks asmuo A.Gudžiūno kortele degalinėje įsigijo mineralinio vandens ir ką jis veikė toliau. Juolab kad kamerų paprastai pilna ne tik degalinėje, bet ir jos prieigose. „Taip, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pražiūrėjo, nepareikalavo įrašų degalinėje, o tie įrašai saugomi trumpiau“, – teigė K.Prialgauskienė.
Vis dėlto prokurorė logiškai nesugebėjo paaiškinti, kodėl kelis mėnesius nebuvo apklausti liudytojai, o galiausiai patikino, kad ne viskas nuo jos priklauso.
„Tyrime tvarkomės ne mes, o ikiteisminio tyrimo įstaiga. Kiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo nubausti prokurorui iškėlus drausmės bylą? Beveik nė vienas. Taip, mes stebime bylą, bet tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs užduotį, tuoj pat bėga ir daro. Jis turi tuo metu 20-30 bylų ir visose atlieka veiksmus“, – sakė K.Prialgauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą