"Esu ne žudikas, o vagis".

Trisdešimt šešerių metų Ričardas Paliutis tik praėjusių metų spalio 25 dieną grįžo, anksčiau laiko paleistas, iš kolonijos, o jau lapkričio 6 dieną padarė naują nusikaltimą. Bent jau kaltinamas tuo, kad padarė.
Mat narkotikus pamėgęs Ričardas Paliutis tvirtina niekada neįsibrovęs į butą Naujakiemio g. 24 name. "Tai, kas vyksta šiame teisme, yra absurdas. Neįsivaizduoju, apie ką kalbama, nesuprantu, koks nusikaltimas man inkriminuojamas", - įtikinėjo jis teismą.
Tačiau nukentėjusioji Ina G. sako gerai prisimenanti įsibrovėlio veidą, nepamiršusi ir jo balso. Tai buvęs ne kas kitas kaip teisiamasis Ričardas Paliutis.
Praėjusių metų lapkričio 6 dienos rytą ji grįžo iš naktinės pamainos, išleido mokyklon vaikus ir atgulė pamiegoti. Kai pasigirdo skambutis į duris, nesikėlė, nepažiūrėjo, kas trukdo jai ilsėtis. Bet po keleto minučių smarkiai trinktelėjo balkono durys ir kambaryje su metaliniu laužtuvu rankose išdygo vyriškis.
Išsigandusi moteris pašoko ir ėmė rėkti, o vyriškis paliepė nutilti ir gultis, jei ne - būsią blogai. Bet tuoj nuramino: "aš ne žudikas, o vagis" ir pasisakė savo netikėto "vizito" tikslą - reikia pinigų. Tiesa, dar susižinojo, kad namo niekas nesiruošia grįžti.
Moteris padavė piniginę su 170 litų, dar netoliese buvusius 200 JAV dolerių. "Svečias" pasirodė esąs begal mielaširdingas - 10 litų iš gautųjų pinigų paliko šeimininkei. Dar apšniukštinėjo kambarius ir atsirakinęs duris raktu išėjo.
Vėliau moteris įsibrovėlį atpažino iš daugybės jai parodytų nuotraukų kartotekoje ir per atpažinimą neabejojo: tai buvo Ričardas Paliutis.
Teisiamasis, pleistru užsiklijavęs skruostą, aiškino, jog užklijuota 2001 metais atsivėrusi negyjanti žaizda - pūvąs kaulas, reikalinga operacija. "Čia yra tai, ko negalima nepastebėti", - tikino, norėdamas, kad susvyruotų nukentėjusiosios įsitikinimas, kad tai jis yra ją apiplėšęs banditas. Tačiau teismo dalyvių tai neįtikino - kai po pertraukos teisiamasis atvestas jau nusiplėšęs pleistrą, nedidelė žaizdelė visai nekrito į akis.
Teisman liudytoju šauktas vyresnėlis Ričardo Paliučio brolis piktinosi, kad turįs dalyvauti teisme: "Jis man ne brolis. Tik nemalonumų pridaro. Jau teistas už tai, kad savo mamą apvogė, dėl to dabar jo neberegistruojam, ateina jis tik pinigų prašyti."
Išties - Ričardas Paliutis nebeturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ir grįžęs iš kolonijos sakėsi glaudęsis pas vaikystės draugą. "Esu blogas žmogus, ne kartą teistas, nusikaltėlis, bet myliu savo artimuosius", - įtikinėjo, kai brolis, davęs parodymus, su trenksmu uždarė salės duris.
Kaltinamasis visgi kažkada buvo mylimiausias mamos vaikas - bent taip atrodo jo broliui: "Viskas jam buvo duota".
Ričardas Paliutis pripažintas kaltu padaręs plėšimą ir nubaustas septynerių metų ir devynių mėnesių bausme - pridėjus dalį anksčiau neatliktos bausmės.