Iki šiol neatsakyta, ar dėl keturių žmonių žūties balandžio 3-iąją nėra kaltas Bendrasis pagalbos centras (BPC). Prielaidą, kad gali būti būtent taip, iškart po tragedijos buvo paskelbęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir jo pavaldiniai.
Balandžio 3-iosios pavakarę į Mančiūnų kaimą (Miroslavo sen.) sulėkę ugniagesiai vieną po kito iš ugnies ir dūmų apimto namo išnešė tris vaikus ir jų motiną 28 m. Albiną D. Bandę gyvybes jiems įpūsti medikai turėjo nuleisti rankas ir pripažinti - mirtis buvo greitesnė.
Po tragedijos žvilgsniai nukrypo į BPC. Prokuratūra ir policija susigriebė tikrinti, kada centras sulaukė skambučio, kada sureagavo ir per kiek laiko į Mančiūnus atlėkė ugniagesiai.
Pirmas atsakymas policijai: tą dieną BPC užregistravo du skambučius 18.15 ir 18.20 val. - pagalbos į Mančiūnus šaukėsi vyras. Tačiau tiriant įvykių seką kitą dieną BPC Alytaus policijai pranešė aptikęs garso įrašą, patvirtinantį, kad tą dieną telefonu 112 iš Mančiūnų buvo skambinta anksčiau - 18.07 val. „Įtariama, kad į BPC skambino gaisre žuvusi moteris. Skambinta telefonu, neturinčiu SIM kortelės“, - taip kilus skandalui žiniasklaida užfiksavo policijos atstovės žodžius. Dabar šito policija nekomentuoja, esą draudžia vykstantis ikiteisminis tyrimas.
Reikia tikėti, kad policijos atstovai tada nemelavo. Šalies ugniagesių vadas generolas Remigijus Baniulis „Vakaro žinioms“ sakė, jog operatorius gavo skambutį, bet nerišliai kalbėjusi moteris pokalbio nebaigė, o operatorius nesuprato, iš kokio kaimo skambinama, nes jo pavadinimas buvo ištartas neaiškiai. Generolas svarstė, kad šį kartą gali būti koją pakišęs „žmogiškasis faktorius“. Tačiau, sakė jis, apklausti operatoriaus nepavyko dėl jo ligos.
Gali būti, kad tų 8 minučių, kurios praėjo iki antrojo skambučio, ir pritrūko medikams, bandžiusiems vaikams ir jų motinai įpūsti gyvybes.
BPC buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Alytaus policija savo ruožtu pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Vieną dėl gaisro priežasties, antrą - dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Iš Gaisrinių tyrimų centro gautas atsakymas faktiškai paneigė pirminę žiniasklaidos eskaluotą versiją, kad gaisrą sukėlė padangas verandoje uždegęs aštuonmetis sūnus. Priežastis gan buitinė, bet prokurorams prašant jos neskelbiame.
O ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo vis dar tebevyksta. Įtarimai niekam nepateikti. Darbuotojas, priėmęs pirmąjį skambutį iš gaisravietės, bet apie jį nutylėjęs, byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jis, kaip teigė BPC Alytaus skyriaus viršininkas Evaldas Baguckas, sistemoje tebedirba.
Klausimų tyrėjams yra daug. Pavyzdžiui, kodėl, kilus gaisrui ne naktį, o dar šviesiu paros metu, apie 18 val., iš namo vaikai nesugebėjo išbėgti? Jeigu, kaip teigta, apie kylantį gaisrą pranešė telefonu 112 skambinusi vaikų motina (kuri, beje, spėjo pasakyti, kad bėga daužti langų), kodėl ji nesugebėjo išgelbėti savo mažylių?
Bylos tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuroras Andrius Kiuršinas „Vakaro žinioms“ šiek tiek praskleidė šios bylos, kurią aiškiai pristabdė vasaros metas, sudėtingumus. Anot jo, kam nors pateikti įtarimus dar nėra pagrindo. Esą BPC operatorius ne tik sulaukė moters skambučio, bet ir kelias minutes palaikė su ja ryšį, kol šis nutrūko. „Ar galėjo tos kelios minutės daug lemti, jeigu būtų anksčiau išsiųsti ugniagesiai, gali atsakyti teismo medicinos ekspertas, bet vargu ar į tai bus atsakyta“, - abejojo prokuroras A.Kiuršinas. Anot jo, pirmoji numeriu 112 tikrai skambino žuvusių mažamečių motina. Kodėl ji neišgelbėjo savo vaikų ir iš pražūtingų dūmų neišsivadavo pati, ko gero, sakė prokuroras, tiesos nesužinosime, turime tik versijas.
Alkoholis. Apie tokį galimą nelaimės kaltininką kalbėdamas prie kapo duobės nedviprasmiškai užsiminė kunigas. Žuvusiųjų artimieji taip pat neslėpė, kad vaikučių motina alkoholiu piktnaudžiaudavo. Esą ir užgesinus gaisrą name rasta stipraus alaus plastikinių butelių. Kad ir kaip būtų, vis dėlto klausimas išlieka: kiek dėl keturių mirčių kaltės tenka BPC?
Kosmetiniai BPC pasikeitimai
Po Dembavos tragedijos, kai du narkotikais ir alkoholiu apsisvaiginę monstrai išžagino ir automobilio bagažinėje sudegino panevėžietę, į BPC nukrypo rūstūs visuomenės ir valdžios žvilgsniai. BPC kaltintas, kad nenustatė telefonu 112 pagalbos maldavusios merginos buvimo vietos. Tada nueita paprasčiausiu keliu - centro direktorius atstatydintas, o sistemą žadėta tobulinti. Tad kas pasikeitė per dvejus metus?
Atrodo, džiugių naujienų nedaug. Besikreipiančiųjų telefonu 112 skambučiai nebepriimami Panevėžyje, Kaune ir Šiauliuose. Liko du centrai Vilniuje ir Klaipėdoje, o Alytuje tėra pagalbinis. Gerai tai ar blogai? Argumentas, kad tuose dviejuose centruose sėdintys operatoriai gali nežinoti pavadinimų tų vietovių, iš kurių atskries pagalbos šauksmas, - slidus. Juk ir mančiūniškės nesuprato vietinis BPC Alytaus skyriaus operatorius.
Aktualiausias klausimas - ar po Dembavos tragedijos BPC veikloje kas nors pasikeitė, kad galima būtų tiksliai nustatyti skambinančiojo koordinates? Šito norėjome paklausti BPC viršininko Audriaus Čiuplio. Pasiteisinęs užimtumu viršininkas „komandiravo“ pas savo pavaduotoją Tadą MAROŠČIKĄ, kuriam pateikėme tą patį klausimą.
- Koordinates nustato ne BPC, jam jas pateikia konkretus ryšio operatorius, kai sulaukiame skambučio į savo sistemą, - aiškino T.Maroščikas. - Koordinatės ir anksčiau buvo gaunamos, tik po Dembavos įvykių operatoriai, tiksliau, du iš jų, atnaujino sistemas taip, kad būtų galima skambinantįjį nustatyti ir tais atvejais, kai telefono aparate nėra SIM kortelės. Kitas dalykas - tikslumas. Aišku, tos koordinatės priklauso nuo vietovės, iš kurios žmogus skambina. Mieste jos gali siekti iki 50 metrų, tai yra gana pakankamas tikslumas. Atokesniuose miesto rajonuose gali būti pusės kilometro paklaida. Kažkur užmiestyje, visai atokiuose rajonuose ta paklaida siekia keliolika kilometrų. Tai priklauso nuo siųstuvų aprėpties. Mums pateikia orientacinę aprėptį kartu su koordinatėmis, pagal tai matome, koks tas tikslumas, kurioje vietoje yra skambinantysis. Kartais reikia daugiau pastangų įdėti kalbantis su juo nustatant buvimo vietą.
- Ar tie sistemų atnaujinimai, kokie buvo padaryti, būtų padėję išgelbėti dembaviškę merginą?
- Nespėliosiu.
- O ryšio operatorius gali nurodyti signalo kryptį, pavyzdžiui, kurioje pusėje nuo bokšto, kur sumontuoti siųstuvai, yra skambinantysis?
- Tai parodo siųstuvo dengimas. Jeigu, tarkime, ant bokšto yra du, trys ar keturi siųstuvai, to konkretaus siųstuvo dengiama teritorija ir parodoma. Tikslios krypties mes negauname, bet kiek tas siųstuvas aprėpia, apskaičiuoja ir išvadas mums pateikia patys operatoriai.
- Kad būtų išvengiama tokių tragiškų įvykių, kokie nutiko Dembavoje ar Mančiūnuose, būtina tikslinti skambinančiojo koordinates. Ar tai apskritai įmanoma?
- Ne per seniausiai yra atlikta studija, ką įmanoma padaryti ir kokį tikslumą galima pasiekti mobiliojo ryšio tinkluose skambinant numeriu 112. Tikslumas kartais gali sieki net iki 30 metrų.
- Ar užmiestyje taip pat?
- Ten daug sąlygų. Priklauso nuo to, koks telefono aparatas, ir nuo technologijų tikslumo. Kitos technologijos reikalauja ir daugiau laiko, kad galėtų konkretizuoti kiekvieną skambinantįjį, ir papildomų investicijų. Bet ar kiekvienu atveju tai būtų įmanoma nustatyti - turbūt ne.
- Tad peršasi išvada, kad nuo panašių tragedijų ir toliau liksime neapsaugoti?
- Tokios išvados tikrai nedarysiu, nes mes esame apsaugoti tiek, kiek pavyksta konkrečiu atveju nustatyti. Sistema veikia. Ar ji gali veikti geriau? Taip, ji gali veikti geriau, jeigu ta informacija būtų tikslesnė.
- Bet jeigu žmogus negali pasakyti, kur jis yra, tai tik laimės klausimas, kada jis sulauks pagalbos?
- Kai žmogus skambina, mes jo buvimo vietos nematome. Tam tikrą situaciją jis turi apibūdinti. Jeigu jis grybauja kažkur miške ir pasiklysta, vyksta pokalbis su žmogumi tol, kol jis išeina į kelią, pasako kažkokį ženklą, gyvenvietės pavadinimą. Jo nepaliekame bėdoje. Aš išvadų nedarau, sistema veikia taip, kaip veikia. Jeigu klausiate, ar tikslesni vietos nustatymo duomenys padėtų, atsakau - taip.
- Kuo baigėsi tarnybinis patikrinimas, pradėtas dėl tragiško gaisro Mančiūnuose?
- Tarnybinis patikrinimas sustabdytas, medžiaga perduota policijai, nes ji atlieka ikiteisminį tyrimą. Mes privalome sulaukti policijos tyrimo pabaigos, iš jų naujienų kol kas neturime.
- Dabar į skambučius atsako operatoriai Vilniuje ir Klaipėdoje. Ar pateisinama, kad panaikinti kiti centrai?
- Galima eiti tokiu keliu, kad pasidaugintume tokių centrų iki seniūnijų, bet tam reikėtų finansavimo. BPC reikia informacinių technologijų, o tai kainuoja. Todėl Vyriausybės nutarimu apsispręsta, kad turi būti keturi centrai, paskui realus finansavimas buvo gautas dviem. Gal ateityje jų bus daugiau, tai priklausys nuo to, kiek valstybė gali sau leisti. O dėl žmonių, kurie galbūt geriau pažįsta savo apskritį, - klausimas. Klaipėdoje ir Vilniuje dirba žmonės iš visos Lietuvos. Nemanyčiau, kad žmonės yra pagrindinė problema. Gauname vietos nustatymo informaciją seniūnijos ar rajono tikslumu, kad ir kokia ji būtų, bent žinome, į kurią pusę orientuotis.
- Grįždamas prie Mančiūnų istorijos paklausiu: gal būtų neįmanoma nuslėpti to pirmojo pagalbos šauksmo, jeigu skambučiai būtų dubliuojami, juos girdėtų, pavyzdžiui, du operatoriai?
- Teoriškai taip. Bet jeigu vienam skambučiui priimti reikėtų dviejų žmonių, mums reikėtų dvigubai daugiau darbuotojų, nors ir dabar jų trūksta. Vis tiek visi skambučiai yra fiksuojami, veikia kokybės kontrolės sistema.
Beje, šitą skambutį, kaip teigta, kad jis lyg buvo nuslėptas, besiaiškindami situaciją nustatė mūsų žmonės. Ar norėjo nuslėpti tas žmogus, ar nenorėjo, nepasakysiu, tai ikiteisminio tyrimo dalis.
Kunigas: pradėkime gelbėti kaimo vaikus
Į amžinojo poilsio vietą Žilinų kaimo kapinaitėse žuvusius šeimos narius palydėjo Onuškio parapijos klebonas Algimantas GAIDUKEVIČIUS. Lankydamas savo parapiją, kunigas vis užsuka į kapus ir su liūdesiu prisimena didelę Mančiūnų tragediją.
- Tyrime neslėpta, kad šios didžiulės nelaimės būtų išvengta, jeigu nebūtų vartota alkoholio. Mes seniai kalbame, kad mūsų kaimai merdėja, kad juos reikia gelbėti. Kokios pagalbos jiems reikia?
- Aš manau, kad kaltas ne tik alkoholis, bet ir visa valstybės politika, susijusi su kaimu, pats žmonių gyvenimas. Žmonės dabar yra neva laisvi, nori patogesnio gyvenimo. Vieni išvažiuoja į miestus, kiti į užsienį. Tie, kurie nebenori nieko, pasilieka kaime. O čia neretai jų užimtumu ir laisvalaikiu tampa alkoholis. Bet tai ne tik kaimo žmonių, bet ir visos mūsų visuomenės problema. Žinoma, visko suabsoliutinti negalima, nes kaime dar yra nemažai ir darbščių žmonių, bet alkoholizmas tampa vis didesne problema.
- Turbūt niekas nesiginčys, kad, palyginti su miestiečiu, kaimo žmogus yra nuskriaustas, nustumtas nuo kultūros.
- Gal nereikėtų teigti, kad kaime kultūros nėra. Kalbėsiu apie Žilinus. Tikintieji eina į sekmadienio mišias. Vyksta įvairūs renginiai, koncertai, spektakliai. Žmonės buriasi į folklorines grupes, dainuoja, randa, kaip praleisti laisvalaikį. Tie, kurie nori, šviesos randa ir kaime. Gal aš čia labiau kalbu apie miestelius, kur yra mokykla, seniūnija, kultūros namai. Aš, kaip kunigas, atvažiuoju į mišias, po jų kviečiu į susitelkimus, minime valstybės ir bažnyčios šventes. Matau ir galiu pasakyti: išgirsta tie, kurie nori girdėti.
- Kas laukia mūsų kaimo?
- Akivaizdu, kad kaimas nyksta. Pažvelkime į statistiką. Žilinų miestelyje yra dar maždaug keturi šimtai gyventojų. Štai šiais metais esu pakrikštijęs vieną vaiką, kurio tėvai ne iš to kaimo. Iš Žilinų parapijos nebuvo pakrikštyta nė vieno vaiko, o palaidojau iš šios parapijos dvylika žmonių. Pernai nepakrikštijau nė vieno vaiko...
- Mes verkiame, kad kaimas degraduoja, nyksta. Kaip galima būtų tą procesą bent pristabdyti?
- Reikėtų susirūpinti vaikais mokyklose. Kalbėti ne tik apie etiką, tikybą, tiksliuosius mokslus, bet daugiau pasakoti apie šeimą, moralią, susituokusią šeimą, kad ji yra vertybė, kad tik šeimoje galima augti ir tobulėti. Jeigu šeima būtų graži, nereikėtų ir vaikų namų ar įvairių tautos blaivinimo programų. Turi būti pamatinės vertybės šeimoje, kurios vaiką ugdo kaip visavertę asmenybę. Jeigu vaikas alkoholį mato kiekvieną dieną, mato išgėrusių sugyventinių veiksmus, girdi neblaivių žmonių žodžius, ko tada iš jo tikėtis? Žinoma, būna gražių išimčių, bet daugiausia... Kartais tėvai net nepaklausia vaikų, kaip jiems mokykloje sekasi. O neklausia todėl, kad būna visada užsiėmę, neturi laiko. Tik ar tikrai? Tada toks vaikas užsiaugina šarvus, gyvena tik dėl savęs. Vaikas mato netiesą šeimoje, nesulaukia jokio užtarimo, bando pats kaip išmanydamas kovoti su pasauliu, visuomene, jaučiasi nereikalingas ir ieško kažkur nusiraminimo. Neretai ne ten... Blogis, kaip ir gėris, turi tąsą...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą