HBH pramogų komplekso bylą nagrinės Lietuvos Aukščiausiasis teismas.
Pernai metų balandį Kretingos apylinkės teismui priėmus nuosprendį pramogų komplekso HBH byloje, prokuratūra jį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio skundas buvo atmestas ir priimtas dar švelnesnis nuosprendis. Tad prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kur artimiausiu metu bus pradėtas nagrinėti prokuratūros kasacinis skundas dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
2017 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo visos 4 kaltinamosios dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant išvengti mokesčių HBH pramogų komplekse, taip pat dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimo, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistos pagal laidavimą, tad baudžiamoji byla jų atžvilgiu buvo nutraukta, o juridinis asmuo – bendrovė šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta, jai paskirta 150 tūkstančių eurų siekianti bauda.
Su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko ir prokuratūra, ir nuteistos įmonės atstovai. 2017 m. balandžio 25 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl šališko teismo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismo tąkart prašyta panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir visas 4 kaltinamąsias bei juridinį asmenį – įmonę, pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant išvengti mokesčių HBH pramogų komplekse, taip pat dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimo. Teismo prašyta skirti baudas.
Tačiau 2017 m. lapkričio 2 d. buvo priimtas sprendimas prokuroro skundą atmesti, o į nuteistos įmonės atstovų skundą atsižvelgti. Klaipėdos apygardos teismas nuteistai įmonei baudą sumažino trečdaliu. Ji siekė 105 tūkstančius eurų.
Šių metų sausio 24 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis, kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, teigdamas, kad teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų: nepilnai išnagrinėjo prokuratūros apeliacinį skundą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Primenama, kad ikiteisminis tyrimas pramogų komplekso HBH byloje buvo pradėtas 2014 metų rugpjūtį, o su kaltinamuoju aktu byla į teismą perduota lygiai po dviejų metų 2016 m. rugpjūtį. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant išvengti mokesčių HBH pramogų komplekse, bei dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimo, baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktos 4 moterys ir juridinis asmuo – įmonė. Įtarta, kad pramogų komplekso savininkė, siekdama išvengti mokesčių ir veikdama per finansininkę ir buhalterę-kasininkę, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leido manyti, kad per devynis 2014 metų veiklos mėnesius nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėti 573 tūkst. eurų mokesčių.
Bylos duomenimis, bendrovėje buvo sukurtas sudėtingas, dalies gaunamų pajamų neapskaitymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje, mechanizmas. Klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, tvarkyta dviguba buhalterinė apskaita, teiktos neteisingos ataskaitos bei deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Įstaigos klientai už suteiktas maitinimo paslaugas atsiskaityti galėjo tik grynaisiais pinigais, banko kortelės nebuvo priimamos. Klientams, neturintiems grynųjų pinigų, siūlyta pinigus išsigryninti vietoje esančiame bankomate. Tokiu būdu dirbtinai didintas grynųjų pinigų srautas ir sukurta galimybė neapskaityti daugiau gaunamų pajamų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, didelė neapskaitytų pajamų dalis panaudota mokėti neoficialius atlyginimus darbuotojams bei įmonės reikmėms. Per devynis mėnesius bendrovės apskaitos registruose nefiksuota 320 darbuotojų išmokėtų 487 tūkst. eurų. Dėl to išvengta sumokėti 370 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo ir kitų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
Rašyti komentarą