"Juodaisiais archeologais" vadinami senovinių kapų niokotojai, juose su specialia įranga ieškantys vertingų archeologinių radinių. Vilniaus apygardos teisme pirmadienį įvyko paruošiamasis posėdis, kurio metu šiuo nusikaltimu apkaltinti Olegas Salijevas ir Vadimas Čvanovas.
Jiems už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.
Paveldosaugininkų teigimu, nuo 2009 metų pavasario įtariamieji suniokojo 6 kapinynus Kretingos rajone bei vieną prie Apuolės piliakalnio. Būtent čia kaltinamieji ir įkliuvo, kai, gavę vietinių gyventojų pranešimą, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų lydimi paveldosaugininkai. Vyrai demaskuoti su įkalčiais - metalo ieškikliais bei archeologiniais radiniais.
"Jie teisinosi, kad atsitiktinai ieško tik paviršiuje esančių monetų, tačiau paaiškėjo, kad vyrai yra savo srities profesionalai: turėjo žemėlapius, kasinėjo tik kapinynų ribose. Manoma, kad jie organizavo ne tik vietinę, bet ir prekybą užsienyje", - vakar pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, kuris pakviestas liudyti į kitą posėdį, vyksiantį lapkričio 16-ąją.
Pasak inspektoriaus, "juodieji archeologai" dažniausiai rausdavo kuršiškus kapinynus, pas juos rasta VIII-XIV amžiaus ginklų, papuošalų, taip pat sidabrinių arabiškų pinigų - dirhamų.
"Po šių įtariamųjų sulaikymo Klaipėdos krašte panašūs nusikaltimai baigėsi, tačiau yra kito tipo "juodųjų archeologų", gana aktyviai veikiančių apskrityje. Šie ieško Antrojo pasaulinio karo palikimo Kuršių Nerijos nacionaliniame parke bei Girulių miške", - pastebi L. Kavaliauskas.
Beje, po įtariamųjų sulaikymo buvo sugriežtinta iki tol galiojusi tvarka - nuo tada su metalo ieškikliais ir georadarais saugomose teritorijoje gali lankytis tik specialius leidimus gavę profesionalūs archeologai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą