Kas antrą dieną Lietuvoje nužudomas žmogus

Šių metų statistika rodo, jog per mėnesį įvykdoma apie 16 nužudymų. Pareigūnai nesnaudžia, šių nusikalstamų veikų pastaraisiais metais ištiria vis daugiau, tačiau politikai kraupia nužudymų statistika pernelyg nesidomi.

Tragedijos keičia viena kitą

Vakar naktį viename Varėnos butų buvo rasti trys kūnai. Įtariama, kad žmoną ir sūnų nužudęs vyras pasikorė.

Policijos departamento duomenimis, į Marcinkonių gatvėje esantį butą policijos pareigūnai pateko tik su ugniagesių pagalba. Panaudoję ištraukiamas kopėčias pareigūnai į butą įlipo per langą.

Viduje jie surado tris negyvus žmones: 30-metę R.E. ir aštuonmetį jos sūnų, jų nužudymu įtariamas sutuoktinis G.E. rastas pasikoręs. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Tokie sukrečiantys įvykiai vis drebina Lietuvos visuomenę. Tiek buitinio smurto, tiek savižudybių statistika mūsų šalyje ne mažiau kraupi nei patys įvykiai. Valdžia kol kas ypatingo susirūpinimo visuomenės problemomis ir psichologine būsena, deja, nerodo.

Smurtas ir socialinės problemos - greta

Policijos departamento duomenimis, per 2013 metų 7 mėnesius mūsų šalyje užregistruota net 112 nužudymų.

Išeina, kad vienam mėnesiui tenka net 16 žmogžudysčių, tai yra Lietuvoje kas antrą dieną nužudomas vienas žmogus.

Tiesa, pareigūnai šiais metais žmogžudysčių klausimu dirba kur kas aktyviau, tai matyti iš rezultatų: šįmet nužudymų ištirta 6,1 proc. daugiau nei pernai. Apskritai nužudymų ištyrimo procentas Lietuvoje siekia daugiau nei 90 proc., t. y. ištiriami beveik visi nusikaltimai.

„Absoliutus žmogžudysčių skaičius mažėja, nes dėl migracijos mažėja ir gyventojų skaičius. Išvyksta itin daug jaunimo, tarp jų ir rizikos grupių“, - teigė Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė.

Šiais metais mažėjo jaunesnių nei 40 metų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius. Tačiau vyresnių nei 40 metų atskirose amžiaus grupėse praktiškai nekito ar net padidėjo.

„Didžioji žmogžudysčių dalis yra buitinės, nužudomi šeimos nariai, giminaičiai, pažįstami asmenys. Apie 70 proc. nužudymų padarymu įtariamų asmenų nusikaltimo metu buvo neblaivūs, du trečdaliai įtariamųjų buvo bedarbiai ar nedirbantys asmenys“, - atskleidė policijos atstovė.

Pareigūnai atkreipia dėmesį, jog socialinės, finansinės problemos, priklausomybė nuo alkoholio daro labai didelę įtaką žmonių elgsenai ir skatina imtis smurto.

Nebėra vertybių

Sociologas prof. Algis Šileika irgi panašios nuomonės kaip pareigūnai. Pasak jo, visuomenės psichologinė būsena ir elgesys didžiąja dalimi priklauso nuo socialinės būklės.

A.Šileika atkreipia dėmesį, jog mūsų šalyje skurdo, nedarbo ir alkoholizmo lygis toks didelis, jog nevertėtų net stebėtis, kad ir buitinio smurto, žmogžudysčių, savižudybių mastai tokie dideli.

„Buitinis smurtas yra neatsakingas elgimasis prieš kitą, o tam priežasčių šimtas gali būti. Būna, žmonės, pavyzdžiui, prisiima greitųjų kreditų ne laiku ir ne vietoj, paskui ir dėl to turi psichologinių problemų. Dabar tik Lietuvos bankas susizgribo padėtį keisti, o anksčiau kad ir koks išgeriantis galėdavo ateiti į kioską ir pasiimti kreditą - kalbėjo sociologas. - Sakyčiau, kad rūpintis ir morale, ir vertybėmis labiau reikėtų.“

Pasak A.Šileikos, valstybės skiriamos socialinės išmokos iš dalies paskirstomos net ne tiems, kuriems labiausiai reikia.

„Užtenka pažiūrėti, koks mūsų šalyje girtuokliavimo mastas, jis netgi auga, ypač ten, kur nedarbas labai didelis. Socialinė atskirtis didėja pas mus, daug žmonių gyvena užribyje“, - teigė A.Šileika. Anot pašnekovo, policijos pareigūnai neišspręs smurto, žmogžudysčių, girtuokliavimo problemų, pati valstybė turi užsiimti šių dalykų prevencija.

„O ką gali pareigūnai? Policininko prie kiekvieno žmogaus juk nepastatysi, socialiniai darbuotojai taip pat negali kiekvieno atvejo šeimose numatyti“, - teigė jis.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"