Klaipėdoje – naujos kartos prostitucija: naktinės plaštakės klientus slapta filmavo jos vyras

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pastarosiomis dienomis užvertė itin neįprastą bylą – savo žmoną ir iš Kelmės atvykusią merginą į prostituciją įtraukęs ir darbą organizavęs klaipėdietis Michailas Lukinas turėjo aiškintis ne tik dėl prekybos žmonėmis, prostitucijos ir kitų nusikaltimų, bet ir dėl neteisėto klientų filmavimo.

Kaip paaiškėjo, savo namuose, kuriuose ir dirbo naktinės plaštakės, vyras buvo įrengęs kelias slaptas filmavimo kameras, kuriomis filmuodavo klientus meilės įkarštyje.

Nors prokurorai ginčijosi, kad itin privačius duomenis M. Lukinas rinko neteisėtai, po atkaklios ir permainingos kovos klaipėdietis sąvadautojas galiausiai laimėjo ir suformavo precedentą – jeigu kameras įrengi savo namuose ir teigi, kad filmuoji tik savo ir klientų saugumui, nusikaltimo nedarai.

Prostitucija vertėsi ir žmona

Pastarosiomis dienomis galutinai užbaigta nagrinėti istorija teisėsaugos dėmesį patraukė 2016 m., paaiškėjus žmonių prekybos atvejui. Iš Kelmės kilęs Valdas Aleksandravičius, kurį vietos žiniasklaida įvardija kaip legendinį šių kraštų banditą, turintį Čigono pravardę, 2016 m. gegužę apgaule jauną, darbo neturėjusią merginą atviliojo į Klaipėdą, žadėdamas, kad ši už gerą užmokestį galės dirbti kambarine viešbutyje.

V. Aleksandravičius žadėjo, kad uostamiestyje mergina galės apsistoti ir pagyventi pas jo pažįstamus, kurie ir padės įsidarbinti.

Atvykusi į Klaipėdą mergina pateko Michailo ir Vaivos Lukinų globon, tačiau vietoje laukto kambarinės darbo laukė nemaloni staigmena – greitai paaiškėjo, kad už nužudymą, išžaginimą ir kitus nusikaltimus teistas M. Lukinas kartu su žmona yra „užsukę“ prostitucijos verslą; į teisėsaugos akiratį taip pat pakliuvusi V. Lukina ir pati aptarnavo klientus, šio amato apmokė ir naująją merginą.

Galiausiai M. Lukinas savo žmoną, su kuria tuomet jau turėjo vaiką, kartu su nukentėjusiąja ėmė vežioti į barus, klubus ir lošimo namus ir kitais būdais rūpintis, kad šios turėtų klientų, taip pat rūpinosi, kad šios turėtų sąlygas verstis prostitucija.

Iš nukentėjusios merginos nusikaltėlis paėmė mobilųjį telefoną, o skelbimus apie naująją merginą paskelbė uostamiesčio spaudoje. Už pusvalandį seksualinių paslaugų iš klientų buvo reikalaujama susimokėti 50 eurų.

Dažniausiai nukentėjusi mergina su V. Lukina keliaudavo dviese, o M. Lukinas stebėdavo moteris būdamas nuošaliau. Radusios klientų, moterys taksi ar kitais būdais parvykdavo į M. Lukino namus, o sąvadautojas automobiliu sekdavo jas iš paskos.

M. Lukino nusikalstamas verslas turėjo vieną neįprastą niuansą – paaiškėjo, kad sąvadautojas slapčia filmuodavo klientus, kuriuos aptarnaudavo jo žmona ir nukentėjusi mergina.

Anot pastarosios, M. Lukinas teigė, kad taip elgiasi dėl saugumo. Tačiau neatmetama ir aplinkybė, kad nusikaltėlis rinko kompromituojančią medžiagą, kurią galėjo panaudoti, pavyzdžiui, šantažui.

Nelegalūs meilės nuotykiai buvo filmuojami slapta įmontuotomis kameromis, buvusiomis koridoriuje ir viename kambaryje, o vaizdo įrašus M. Lukinas saugojo savo mobiliajame telefone. Nežinia, kiek tokių įrašų nusikaltėlis iš viso buvo padaręs, tačiau 2016 m. gruodį, vyrą sulaikius, jo telefone buvo rasti du vaizdo įrašai, kuriuose klientai nufilmuoti su jo žmona. M. Lukinas gynėsi, kad šių paprasčiausiai nespėjo ištrinti.

Filmuoti savo namuose – ne nusikaltimas

Ši M. Lukino veikla sukėlė nemažai ginčų tarp prokurorų ir teisėjų, mat nuo pat pradžių buvo neaišku, ar filmuoti vyrus lytinio akto metu, jiems apie tai nežinant, laikytina nusikaltimu, ar ne.

Prokurorai laikėsi pozicijos, kad tokiu elgesiu M. Lukinas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, o tai jau laikoma nusikaltimu. „Tokio pobūdžio jautrios informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas galimas tik asmeniui sutikus ir jam žinant.

Šiuo atveju tai buvo daroma slapta ir sistemingai, tuo labiau minėta informacija buvo kaupiama. Todėl įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog M. Lukinas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą“, – rašoma viename iš teisėjams adresuotų prokuratūros skundų.

Teismai į šį M. Lukino „pomėgį“ žvelgė skirtingai – iš pradžių Klaipėdos apygardos teismas išteisino sąvadautoją, neįžvelgęs jo veiksmuose nusikaltimo, tačiau vėliau Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nusikaltėlis rinko informaciją apie pernelyg privatų kitų asmenų gyvenimą, ir už tai skyrė M. Lukinui pusės metų laisvės atėmimo bausmę.

Nusikaltėlis susitaikė su bausmėmis, jam paskirtos už prekybą žmonėmis, prostitucijos organizavimą ir nedidelio kiekio amfetamino laikymą, tačiau nesutiko, kad padarė kažką nusikalstamo, kai filmavo su savo žmona besimylinčius vyrus. Kartu su advokatu M. Lukinas pateikė skundą LAT, prašydamas bent jau dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo išteisinti.

Nusikaltėlis neneigė, kad filmavo klientus, tačiau tikino, kad taip elgėsi ne todėl, kad norėjo daugiau apie juos sužinoti, bet tiesiog siekdamas saugumo. Anot klaipėdiečio, vaizdo medžiagą jis rinko nesistemingai, turėtų vaizdo įrašų nesaugodavo, o filmuotoje medžiagoje net nematyti klientų veidų.

Tokį skundą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo formuojama teismų praktika – anot teisėjų, savo namuose M. Lukinas išties galėjo įsirengti vaizdo kameras, o pas prostitutes atėję klientai savo ruožtu negalėjo tikėtis tokio privatumo, kokį turėtų savuose namuose.

„Įstatymuose neįtvirtintas draudimas daryti savo gyvenamųjų patalpų vaizdo ar garso įrašus ir neįtvirtintas reikalavimas perspėti tose patalpose besilankančius asmenis, kad yra daromas vaizdo ar garso įrašas, todėl lankydamasis kito asmens gyvenamosiose patalpose asmuo negali tikėtis tokio pat privatumo, kaip savo gyvenamosiose patalpose.

Taigi sumontuodamas vaizdo įrašymo aparatūrą savo gyvenamosiose patalpose M. Lukinas įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina ir tai, kad kambaryje sumontuota vaizdo įrašymo aparatūra buvo fiksuojamas ne kokio nors konkretaus asmens lytinis aktas, o bet kurio asmens, kuriam tuo metu V. Lukina teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, lytinis aktas. Taigi informacija apie asmens privatų gyvenimą – lytinį aktą – nebuvo renkama kryptingai ir tikslingai“, – rašoma LAT nutartyje.

Tačiau išteisinantis sprendimas dėl neteisėto informacijos rinkimo – tik simbolinė M. Lukino pergalė.

Už prekybą žmonėmis, prostitucijos organizavimą ir narkotikų laikymą nuteistas klaipėdietis vis tiek turės ketverius metus praleisti už grotų.