Konstantinas Michailovas lieka kalėti iki gyvos galvos

Medininkų žudynių byloje nuteistas Konstantinas Michailovas lieka kalėti iki gyvos galvos, pirmadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas (LAT).

Teismas paliko nepakeistą bausmę K. Michailovui, tačiau apeliacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nusikalstamą veiką perkvalifikavo - K. Michailovas nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui. Taip LAT teisėjų kolegija patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro prašymą perkvalifikuoti K. Michailovo (ankstesnė pavardė Nikulinas) veiką 1991-ųjų liepą iš nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis į nusikaltimus žmoniškumui.

Perkvalifikavus buvusio Rygos OMON pareigūno nusikaltimą, jam paskirta kalėti iki gyvos galvos. Bausmę jis atliks kalėjime.

LAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. Michailovas dalyvavo tyčia nužudant 7 Medininkų muitinės poste buvusius muitinės ir policijos pareigūnus ir vieną muitinės pareigūną sunkiai sužalojant (po šūvio į galvą pareigūnas išgyveno). Įrodymų patikimumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių.

"Sprendžiant, ar asmuo padarė nusikaltimą žmoniškumui pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus, įtvirtintus ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK), būtina nustatyti, kad buvo padaryta nežmoniška veika (nužudymas, naikinimas, deportavimas, pavergimas ar kt.), kad nusikaltimas buvo padarytas prieš civilius gyventojus ir kad veika buvo daroma vykdant valstybės ar jos organizacijos politiką dideliu mastu ar sistemingai užpuldinėjant civilius gyventojus", - aiškino teismas.

Sprendimą traktuoti K. Michailovo nusikaltimus kaip nusikaltimus žmoniškumui teismas priėmė nustatęs ir pagrindęs visus šiuos požymius.

Teismo manymu, visuotinai pripažinti bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste 1991 m. liepos 31 d. dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Taip pat nustatyta, kad šie K. Michailovo veiksmai buvo dalis TSRS politikos sistemingai ir (ar) dideliu mastu puldinėti (žudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, gadinti turtą ir pan.) Lietuvos pareigūnus, gyventojus, institucijas, siekiant Lietuvos sugrąžinimo į TSRS.

Iš byloje esančių ir nuosprendyje išsamiai aptartų dokumentų matyti, kad po Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybių atkūrimo TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 m. pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.

Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką.

Priklausymas tokiai struktūrai ir tiesioginis dalyvavimas jos veikloje prieš civilius gyventojus, pasak teismo, leidžia daryti išvadą, jog K. Michailovas suprato savo tarnybos pobūdį, nukreiptą vykdyti agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusių Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus (Latvijoje K. Michailovas buvo teistas dėl vykdytų represinio pobūdžio operacijų prieš Latvijos gyventojus). K. Michailovas suprato, kad daro veiką, kuri dėl savo pobūdžio ir padarinių yra sistemingo užpuolimo dalis, žinojo, kad žudė ne ginkluotųjų pajėgų narius, o civilius pareigūnus, ir to norėjo.

Medininkų žudynėse dalyvavusių Rygos OMON milicininkų, tarp jų ir K. Michailovo, nustatyti atlikti veiksmai patvirtina, jog žudynių metu jie veikė tiesiogine tyčia - suvokė savo veiksmus (sumanymą išžudyti Medininkų muitinės posto pareigūnus) ir sąmoningai siekė tokių padarinių. Taip pat Medininkų muitinės posto užpuolikai, tarp jų ir K. Michailovas, suprato, jog jų veika nukreipta ne prieš Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o prieš muitinės poste dirbančius civilius pareigūnus. Be to, žinojo, kad anksčiau įvykdytiems muitinės postų užpuolimams priešinamasi nebuvo, suprato, kad jiems pavestos operacijos uždavinys - nužudyti jame dirbusius pareigūnus, ir to norėjo.

Teismas nuosprendyje taip pat pasisakė dėl senaties termino taikymo. Anot teisėjų kolegijos, Vilniaus apygardos teismas teisingai nusprendė, kad priimant skundžiamą nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dar nebuvo suėję. Apkaltinamojo nuosprendžio K. Michailovui priėmimo metu galiojo 2000 m. BK, pagal kurio labiausiai kaltininko padėtį palengvinančią BK straipsnio redakciją buvo numatyta galimybė kaltininkui skirti laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. BK nuostatas dėl senaties termino skaičiavimo.

Nuosprendyje taip pat daug dėmesio skiriama aiškinimuisi, ar keičiant kaltinimą į sunkesnį buvo užtikrinta nuteistojo teisė į gynybą. Teismo nuomone, kaltinimas apeliacinės instancijos teisme buvo keičiamas laikantis įstatymų ir užtikrinant nuteistojo teisę į gynybą, o K. Michailovui apie pokyčius kaltinime buvo tinkamai pranešta, leista susipažinti su nauju kaltinimu, duoti parodymus ir pan.

Nuosprendžiu argumentuotai atmesti ir nuteistojo bei jo gynėjų kaltinimai, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokie nuteistojo ir jo gynėjų aiškinimai vertinti kaip subjektyvūs ir buvo atmesti.

Tačiau teismas pripažino, kad skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes šis teismas veikos aprašymą nuosprendyje suformulavo taip, kad iš jo turinio galima pamanyti, jog kiti trys asmenys yra kalti padarę šioje byloje tiriamą nusikaltimą. Teismo teigimu, tiksliau būtų šiuos žmones apibūdinti kaip asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas.

Apygardos teismo nuosprendžiu iš K. Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 2 257 615 litų (653 850,50 Eur) padarytai žalai atlyginti. Ši nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista.

ELTA primena, kad nuteistasis ir jo gynėjas prašė visiško išteisinimo. Nuosprendį skundęs prokuroras prašė perkvalifikuoti K. Michailovo veiką.

Šią bylą Apeliacinis teismas nagrinėjo nuo 2012 m. sausio.

Pirmos instancijos teismas - Vilniaus apygardos teismas - yra patenkinęs prokurorų prašymą ir skyręs K. Michailovui maksimalią bausmę, tai yra laisvės atėmimą iki gyvos galvos, dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių septynių pareigūnų nužudymo 1991 metais. 1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas Tomas Šernas.

Pareigūnų K. Michailovas Latvijoje sulaikytas buvo 2007-aisiais, o Lukiškėse laikomas nuo 2008-ųjų.