Šioje istorijoje kyšis - 117 tūkst. litų vertės automobilis. Atlygis už jį - garantas laimėti savivaldybės konkursą darbams už milijonines sumas atlikti, konfidenciali viešųjų pirkimų informacija, sąlygose įrašyti reikalavimai, kuriuos atitiktų tik tam tikros bendrovės, konsultacijos, rūpestis, kad rangovui pinigai būtų pervesti laiku.
Kyšio galimai prašė buvęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus, galimai davė verslininkas Pranciškus Jurgutis, aferą įvykdyti galimai padėjo Viktoras Riabovas.
Primename, tai tik versija. Įtariamieji yra nekalti, kol jų kaltės neįrodė teismas. Byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
Įtariamiesiems pateikti kaltinimai kyšininkavimu, svetimo turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu ir panaudojimu bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu. Už šiuos nusikaltimus gresia ir realios laisvės atėmimo bausmės.
Paprašė atvirai
Nuo 2008-ųjų rugsėjo, kai A. Šimkus buvo sulaikytas savo darbo kabinete savivaldybėje, teismai jam tapo kasdieninės "darbotvarkės" dalimi. Į juos keliauja viena byla po kitos, buvęs valdininkas įtariamas ir baudžiamas už korupcinius nusikaltimus.
Šįkart iki smulkmenų aiškinamasi, kaip jo rankose atsidūrė naujas automobilis. Praėjusių metų vasarą teismui perduotos bylos medžiagoje teigiama, kad A. Šimkus mašiną gavo kaip kyšį.
Sakoma, kad kyšiai prašomi arba duodami netiesiogiai, bet šioje istorijoje viskas kitaip - kyšio neva pareikalauta atvirai. Tame pačiame kabinete, kuriame ir buvo sulaikytas, A. Šimkus 2006-ųjų sausį iš AB "Klaipėdos keliai" generalinio direktoriaus Juozo Rukšėno pareikalavo naujo lengvojo automobilio, už kurį pažadėjo panaudoti savo įtaką ir pagalbą laimėti viešąjį konkursą.
Direktorius apie šį prašymą pranešė bendrovės savininkui ir pagrindiniam akcininkui P. Jurgučiui, šiam toks sandoris pasirodė priimtinas.
Nupirko įmonės vardu
Tą patį mėnesį A. Šimkus nuvyko į vienam automobilių gamintojui Klaipėdoje atstovaujantį saloną ir išsirinko per 117 tūkst. litų kainuojantį modelį. J. Rukšėnui duotas nurodymas įsigyti jį išperkamosios nuomos būdu kaip "Klaipėdos kelių" turtą.
Toliau viskas - kaip filme: direktorius su valdininku susitinka atokiame garažų masyve, pastarajam įteikiami naujutėlaičio automobilio rakteliai.
Tačiau su privačios bendrovės automobiliu važinėjantis savivaldybės valdininkas atrodytų keistai. Pagalvota ir apie tai.
Automobilis "sugedo"
Praėjus mėnesiui po mašinos perdavimo A. Šimkui "Klaipėdos kelių" direktorius kreipėsi į saloną, iš kurio pirko automobilį, ir pamelavo, kad jis yra sugadintas. Paprašyta įvertinti išgalvotus nuostolius. Jie "siekė" per 63 tūkst. litų.
Tuo tarpu valdininkas ieškojo ir surado žmogų, kuriam bendrovė fiktyviai parduos automobilį. Tai - minėtas V. Riabovas. Tada "Klaipėdos kelių" valdybai posėdyje liko tik pritarti, kad jam ir parduos "sugadintą" mašiną už 53 tūkst. litų, sumą pirkėjui sumokant dalimis. 8 tūkst. litų sumokėjo pats A. Šimkus, per 5 tūkst. - V. Riabovas, pinigus gavęs iš J. Rukšėno.
Tokiu būdu valdininko sąsajos su "Klaipėdos keliais" išnyko. Taip buvo apgauti kiti bendrovės valdybos nariai bei buhalterija.
Beje, kitos įmonės sąskaita valdininkas įsigijo brangius ratlankius, kilimėlius bei tepalo. Dėl šio epizodo A. Šimkus su bendrininkais jau nuteistas, turtas konfiskuotas.
Jeigu teisme pavyks įrodyti, kad automobilis irgi įgytas nusikalstamu būdu, jis bus atimtas.
Prireikus duotų
Dažniausiai pranešus apie korumpuotus asmenis šie sulaukia visuomenės pasmerkimo, tad atrodo, jog nepakantumas šiam nusikaltimui Lietuvoje yra tikrai didelis. Tačiau šiuo atveju tiktų posakis - "Juokiasi puodas, kad katilas juodas".
Pernai lapkritį paviešinti tyrimo apie korupcijos Lietuvoje tendencijas "Korupcijos žemėlapis 2011" rezultatai. Remiantis jais, 8 proc. įmonių atstovų ir 16 proc. gyventojų manė, jog per pastaruosius metus korupcijos mastai šalyje labai padidėjo. 13 proc. apklaustų valstybės tarnautojų, 8 proc. gyventojų ir 4 proc. verslininkų įsitikinę, kad korupcija per ateinančius trejus metus labai padidės.
Prireikus kyšį duotų 35 proc. valstybės tarnautojų, 40 proc. verslininkų ir 57 proc. gyventojų.
Kyšį davė 22 proc. gyventojų ir 17 proc. verslininkų.
Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 1005 šalies gyventojai, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojai. Dauguma jų mano, kad atsakomybė už kyšį vienodai tenka ir duodančiam, ir imančiam.
Pagal visuomenės nepakantumą korupcijai formuojančios ir skatinančios organizacijos "Transparency International" reitingą, mažiausiai korumpuota valstybė pasaulyje - Naujoji Zelandija, daugiausiai - Somalis. Lietuva tarp 182 šalių užima 50 vietą.
Efektyviausia kova su korupcija užfiksuota Honkonge. 1974 metais jos lygis šioje šalyje siekė 90 proc., dabar - 3 proc. Toks rezultatas pasiektas įkūrus Kovos su korupcija komisiją, nepavaldžią nei Vidaus reikalų ministerijai, nei saugumui. Ji gubernatoriaus įsakymu turėjo teisę atlikti kratas valstybinėse įstaigose, aukšto rango valdininkams panaikinta nekaltumo prezumpcija, jie buvo suimami neturint pakankamai įrodymų, turėjo įrodyti, už kokias lėšas įsigijo prabangų turtą bei pinigus, nesugebėję to padaryti būdavo baudžiami 10 metų kalėjimo. Už grotų pasodinus pirmuosius įtakingus veikėjus gyventojai aktyviai įsitraukė į kovą su kyšininkavo ir uoliai padėjo komisijai.
Kovojant su kyšininkavimu Indijoje pernai išleista nulio vertės rupija, kurią siūloma duoti korumpuotiems valdininkams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą