Liberalų sąjūdis pavadintas „MG Baltic“ projektu

Liberalų sąjūdis pavadintas „MG Baltic“ projektu

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako pasitikintis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, tačiau jam kyla du klaustukai: koks buvo Petro Auštrevičiaus vaidmuo ir kur VSD buvo anksčiau.

Pirmadienį DELFI gavo VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui adresuoto rašto, skirto atskleisti „MG Baltic“ koncerno politinės įtakos mastą, kopiją. Dauguma pavardžių, institucijų ir partijų rašte lieka įslaptintos, bet iš konteksto galima suprasti, kaip plačiai driekėsi „MG Baltic“ koncerno ryšiai.

VSD pažymoje rašoma, kad 2006 m. įsteigus koncerno MG vadovų pilnai kontroliuojamą partiją, per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo įtakos grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelių vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi. Partijos pavadinimas dokumente užtušuotas, tačiau iš konteksto aišku, kad 2006 m. Lietuvoje įsteigtas Liberalų sąjūdis, kuriam dabar pareikšti įtarimai vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų.

Nesueina galai dėl P. Auštrevičiaus

„Ką aš žinau?“ – į klausimą, ar iš tiesų „MG Baltic“ 2006 m. įkūrė Liberalų sąjūdį, atsakė dabartinis partijos pirmininkas E. Gentvilas. Jis primena buvęs už tai, kad reikia nuversti tuometį Liberalų ir centro sąjungos pirmininką Artūrą Zuoką, tačiau „keli vaikinai valdybos nariai sustabdė narystę partijoje“, taip nebeliko galimybės nuversti A. Zuoką ir tie vaikinai ėmėsi kurti naują partiją.

„Mano planas buvo kitas“, – teigė E. Gentvilas, vardindamas minėtą ketvertuką – Petras Auštrevičius, Vytautas Čepas, Vytautas Grubliauskas ir Kęstutis Glaveckas. Jie, būdami valdybos nariais, sustabdė narystę A. Zuoko vadovautoje partijoje, į valdybą atėjo kiti žmonės ir balsų persvara atsidūrė Z. Zuoko pusėje. 2005 m. rudenį partija išmetė A. Zuoko oponentus – Eligijų Masiulį, Dalią Teišerskytę, Gintarą Steponavičių.

Taip nutarta kurti naują partiją. Prie naujos politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio – vairo stojo P. Auštrevičius.

Pats E. Gentvilas tuomet buvo Europos Parlamento narys, gyveno Briuselyje ir sako, kad daug užkulisių jam nežinoma.

„Jei tai rašytų Petraitis ar Jonaitis, sakyčiau, beletristika, bet čia parašą padėjo VSD vadas Darius Jauniškis, kuris, mano manymu, dirba gerai ir atsakingai. Jeigu jis taip sako, ko gero, jis tą gali ir pagrįsti. Man nesusisieja vienas dalykas – P. Auštrevičius tapo pirmuoju mūsų partijos pirmininku 2006 m. vasario pabaigoje, bet, kaip matome iš Eligijaus Masiulio bylos, P. Auštrevičius niekaip nėra siejamas su „MG Baltic“. Kaip čia yra?“, – klausia E. Gentvilas.

Tuo metu E. Masiulis, pasak E. Gentvilo, su „MG Baltic“ dirbo ir bendradarbiavo turbūt seniai, iš čia ir kilo visos liberalų nelaimės ir bėdos. Tačiau, kartoja E. Gentvilas, pagrindinis partijos kūrimo iniciatorius buvo P. Auštrevičius, kurio sąsajų esu koncernu esamoje byloje nematyti.

„Man šioje vietoje žioji skylė“, – sakė politikas.

E. Gentvilas sako sutinkantis su išdėstytomis VSD pozicijomis. „Perskaičiau kaltinamąjį aktą E. Masiulio byloje – akivaizdžiai matyti „MG Baltic“ vaikinų noras visur įkišti nosį“, – sakė pašnekovas.

Tačiau, jei viskas dėl „MG Baltic“ daromos įtakos seniai aišku, kodėl tiek metų niekas nesiėmė veiksmų?

„Politikai gal kartais ir nesupranta, koks čia interesas gali būti. Ką aš žinau, ar E. Masiulis suprato, ar nesuprato, ar Vytautas Gapšys – kaltinamajame akte dažniausiai minimi pokalbių partneriai – V . Gapšys ir E. Masiulis. Bet valstybės institucijos, tokios kaip VSD, turėtų duoti politikams signalus. Kokia nauda dabar, praėjus 13 metų, pasakyti – atsargiai, politikai, „MG Baltic“ turi interesų. O, pasirodo, jie jau laimėję milijardinės vertės konkursus. Čia man antras klaustukas – apie valstybės institucijų vaidmenį – ar nereikėtų išankstinių perspėjimų ir taip toliau“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Šioje istorijoje E. Gentvilas mato specifinį žurnalisto Tomo Dapkaus, kurį vadina „įdomiu paukščiu“, vaidmenį. „Kuriantis mūsų partijai, T. Dapkaus turbūt net nežinojau, o dabar esame pažįstami kaip su daugybe kitų. Aš jo net telefono neturiu, niekada neteko susiskambinti, o susitikti daugiausia gatvėje ir kavinėje prie Seimo, tai atsitiktiniai susitikimai, kokius 3 kartus per metus“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

E. Gentvilo teigimu, jo sąžinė rami – jis neturėjęs kontaktų nei su T. Dapkumi, nei su „MG Baltic“ vadovais. Politikas T. Dapkų laikė „normaliu žurnalistu“, o, pasirodo, jis dirba dar ir „antraeilėse pareigose“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder