Tyla - gera byla?
Ar gali policija turėti autoritetą visuomenėje, jeigu savo elgesiu pavaldiniams pavyzdžio nerodo viršininkai? Ar nuoširdžiai dirbs policijos pareigūnas, žinodamas, kad jam vadovauja viršininkas, pats turintis bėdų su teisėsauga? Kodėl policijos „grietinėlė“ leidžia sau paslysti? Ar ne todėl, kad jaučiasi galinti daugiau nei paprastas policininkas? Gal tada ir pavaldiniai pasijunta visagaliai bendraudami su civiliais?
Apie policijos šulų nuodėmes išgirstame dažniausiai tada, kai juos pasiekia Specialiųjų tyrimų tarnybos vyrukų rankos. Ir aišku, kodėl. STT taikosi į stambias žuvis.
Tačiau kai viršininkus ima kedenti savos, žinybų tarnybos, dažniau viskas įslaptinama. O paskelbiama nebent tada, jeigu nebeišeina slapukauti, nes pareigūną tenka nušalinti.
Štai Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate (VPK) triūsia visa puokštė aukštų pareigūnų, dėl kurių veiksmų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tačiau vieni jų nušalinti, o kiti teismo verdikto laukia tarnaudami Tėvynei.
Nieko nuostabaus, kad apie tai nežino nei paprasti policininkai, nei profsąjunga. Apie viršininkų nuodėmes ir nebūtina žinoti, nes žinojimas eilinius policininkus gali demoralizuoti.
Kai trims mėnesiams nuo pareigų buvo nušalinta Vilniaus VPK valdymo organizavimo skyriaus viršininkė Renata Skimundrė, apie tai ištrimitavo visa žiniasklaida. Kuo konkrečiai nusikalto ženklu „Už nuopelnus“ apdovanota pareigūnė?
VPK Imuniteto skyriaus viršininkas Elanas Jablonskas tvirtina: patikėkite, ji tikrai užkliuvo ne dėl niekų. „Policijos pranešime tarp eilučių buvo paminėti viešieji pirkimai“, - kol vyksta tyrimas, E. Jablonskas ragina tenkintis šia informacija. Juo labiau kad viršininkė nuo darbo nušalinta dar trims mėnesiams.
Tyrimas dirbti netrukdo
O štai į Policijos departamento (PD) Imuniteto valdybos nemalonę yra patekęs Vilniaus VPK 2-ojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas. „Taip, toks ikiteisminis tyrimas yra“, - „Respublikai“ patvirtino pats įtariamasis.
Tačiau A. Paulauskas dievagojasi tikrai esąs nekaltas. Esą jeigu ikiteisminis tyrimas ir baigsis teismu, jis neabejoja būsiąs išteisintas.
Ar įtariamojo statusas nekliudo vadovauti komisariato kolektyvui ir tramdyti kitus?
Pasak komisariato vadovo, jo pavaldiniai apie ikiteisminį tyrimą žino, nes jis pats per susirinkimą šią žinią visiems paskelbė. O štai žiniasklaidai nesakys. A. Paulauskas tvirtina, kad nusikaltimas, kuriuo jis įtariamas, nėra rimtas, jis net nenušalintas nuo pareigų.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Gužaitė kalba aptakiai: komisariato viršininkas įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba. O ką padarė A. Paulauskas - paslaptis.
Šaltiniai šnabžda, kad nešventas yra ir sostinės VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.
„Negaliu komentuoti“, - raportavo „Respublikai“ V. Grašys, leisdamas suprasti, kad iš jo daugiau niekas nieko neišpeš.
PD Imuniteto valdyboje domimės, kuo gi nusikalto V. Grašys. Tarnybos Korupcijos tyrimo skyriaus viršininkas Darius Saveiskis vėl siunčia pas prokurorę V. Gužaitę.
Pareigūnė nenorom prasitaria, kad V.Grašys su 2-ojo PK viršininku A. Paulausku yra įtariamieji toje pačioje byloje. Kokioje? Paslaptis. O be jų, ar yra daugiau įtariamųjų pareigūnų? Yra. Bet kur šuo pakastas, nevalia kalbėti. Vyksta ikiteisminis tyrimas, jis gali būti ir nutrauktas, įspėja prokurorė.
O paslapties tiek, kad abu minėti pareigūnai Imuniteto tarnybos nemalonėn pateko dėl smulkmenos. Neva kažkuris paprašė atblokuoti savo pažįstamo automobilio ratą, kurį buvo užrakinę pavaldiniai...
Teis vadą
Netrukus teisme bus atversta Vilniaus VPK kelių patrulių rinktinės vado Mariaus Putrimo byla. Jis teismui atiduotas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo.
Kelių policijos valdybos vadovas Vytautas Černevičius apie M. Putrimo reikalus „nieko nežino“, sako su juo beveik porą metų nekalbėjęs.
„Kažkoks tyrimas vyksta, bet tiksliai nežinau, gandais vadovautis nenoriu“, - apie pavaldinio nuodėmes V. Černevičius kalbėti nepanoro.
Užtat nieko nebeslėpė Vilniaus apygardos prokuroras Linas Kuprusevičius. Pasak prokuroro, intrigos didelės nesama. Kaltinamasis M. Putrimas draugo prašymu nuo griežtesnės baudos padėjo išsisukti vienai vairuotojai, kelis kartus viršijusiai leistiną greitį.
Paaiškėjus šiems faktams M. Putrimo nušalinti nuo tarnybos nebuvo būtina - jis išėjo tėvystės atostogų.
Minėtieji Vilniaus VPK pareigūnai - dar toli gražu ne visi iš to sąrašo, kurį kedena imuniteto tarnybos.
- Visuomenė įsitikinusi, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami rimtai pažeidus įstatymus. Ar ne per daug jūsų pavaldinių tampa įtariamaisiais?“ - „Respublika“ pasiteiravo Vilniaus apskrities VPK viršininko Kęstučio LANČINSKO.
- Ten, kur vyksta ikiteisminis tyrimas, negavęs prokurorų leidimo aš nekomentuosiu. Kol ikiteisminis tyrimas nebus baigtas, aš neturiu tokios teisės.
- Žinote, kuo jie yra įtariami?
- Žinau, juk jie mano pavaldiniai. Dėl kai kurių atvejų ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti mano paties. Tiksliau - inicijuoti.
- Ar ne per daug ikiteisminių tyrimų pradėta vadovams? Aš dar ne visus išvardijau.
- Ir aš jums galėčiau daugiau pavardyti.
- Ką tai rodo? Ar kad policijoje vyksta valymas, ar apsivalymas?
- Aš dar kartą sakau, kad tie ikiteisminiai tyrimai yra visi tokie skirtingi, kad jų ant vieno kurpalio mauti negalima. Nežinau, kas jums nutekino tą informaciją ir suvienodino tuos ikiteisminius- tyrimus. Tik tiek galiu pasakyti, kad jie visi skirtingi, ir teigti, kad tie visi pareigūnai yra blogi, aš tikrai nedrįsčiau. Juk žinote, kad ikiteisminis tyrimas kartais pradedamas tam, kad būtų galima ištirti visas aplinkybes, nustatyti tiesą ir galbūt išteisinti tuos pareigūnus. Iš to, ką jūs pavardijote, bent keletas ikiteisminių tyrimų yra pradėti tam, kad galima būtų išsiaiškinti visą teisybę, o ne nubausti ar atleisti iš darbo.
- Bet visuomenei iš karto kyla klausimas: jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas, vadinasi, padarytas kažkoks nusikaltimas.
- Ikiteisminis tyrimas ir pradedamas dėl kelių priežasčių. Pirma, kada aiškus asmuo ir jo atžvilgiu pradedamas tyrimas padarius nusikaltimą. Ir tada, kada reikia išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, įvykius. Čia yra visko - ir to, ir to.
- Ar nebūtų teisingiau, jeigu kai kurių ikiteisminių tyrimų nebūtų iš viso, būtų apsiribota tarnybiniais patikrinimais? Ir kartu būtų mažiau šurmulio.
- Taip, ir sąnaudos būtų kitokios. Ir greičiau būtų išsiaiškinta.
- Bet kodėl taip nėra?
- Aš šito tikrai negaliu komentuoti. Ne aš pradėjau tuos tyrimus.
- Girdime, kad profesionalas, daug metų atidavęs policijai, išmetamas iš darbo ir netenka pensijos. Ar policija kartais dėl savo žmonių neturėtų pakovoti?
- Patikėkite, bent jau mes savo apskrityje taip ir darome. Jeigu tik įmanoma pareigūną išsaugoti, o nusižengimas toks, klaida netyčinė, mes tikrai darome viską, daug grūmojame, auklėjame, bet stengiamės jį palikti. Bet jeigu pareigūnas buvo neblaivus, padarė eismo įvykį ir dar pasišalino iš įvykio vietos, tai kuo aš galiu jam padėti?
- Jeigu pradedama tiek ikiteisminių tyrimų aukšto rango pareigūnams, ar jaučiatės už juos atsakingas?
- Taip. Aš turiu tris tūkstančius pavaldinių. Ir jeigu pažiūrėtumėte į mano pareigybių aprašymą, ten parašyta, kad aš atsakau asmeniškai už kiekvieną iš jų. Pagal tai, kas ten parašyta, jeigu už tris tūkstančius aš atsakyčiau, tai turėčiau nemiegoti 27 valandas per parą ir 8 paras per savaitę, ir neužtektų laiko kiekvieno iš jų sukontroliuoti. Taip, yra mūsų visuomenėje, mūsų valstybėje numatyta, kad kuo didesnis viršininkas, tuo didesnė atsakomybė. Tiktai ar jam yra suteiktos visos galimybės ir teisės vykdyti tas pareigas, tai yra kitas klausimas. Klaidų išvengti neįmanoma nebent tik nieko neveikiant. Jeigu dirbame, tai klaidas ir darome. Mūsų klaidos yra priimamos aštriai, su dideliu nepasitenkinimu, o atsakomybė ir už smulkius dalykus būna labai didelė. Yra tam tikri visuomenės dėsniai, kuriuos mes bejėgiai paveikti.
- O jūs pats kokių nusiskundimų dėl policijos darbo girdite dažniausiai?
- Kad nespėjame į įvykio vietą, kad esame kyšininkai, kad blogus sprendimus priiminėjame, kad vilkiname bylas ir taip toliau.
- Jūs save priskiriate liberaliems ar griežtiems vadovams?
- Aš save priskiriu pragmatiškiems vadovams, kurie, dirbdami savo darbą, turi jausti atsakomybę. Ir aš kiekvieną kartą stengiuosi tai kalti į galvą savo darbuotojams. Jeigu jie pasirinko tokį darbą, tai ir turi atsakyti už tą darbą. Vadovo darbas nėra persekioti, kontroliuoti ar bausti pavaldinį už nusižengimus. Vadovo darbas yra padėti jam vykdyti pareigas. Su tais pareigūnais, kurie mane supranta, mes labai gražiai susitariame. Bet su tais, kurie nežino, kodėl toje policijoje dirba, mes pykstamės ir jiems tenka būti griežtiems.
- Kaip reaguotumėte, jeigu pasakyčiau girdėtą nuomonę, kad jums pradėjus vadovauti sostinės policijai, į komisariatą atsėlino baimė, darbuotojai net bijo vienas kitam paduoti ranką? Antra vertus, atrodytų, ko bijoti, jeigu dirbi sąžiningai, nesi nusikaltęs?
- Kur? Vyriausiame policijos komisariate? Aš jau beveik ketverius metus dirbu šiame komisariate. Man vadovaujant visi bijo kažko? Nesąmonė. Kol aš esu viršininkas, nė vienas mano darbo metu nebuvo išmestas iš darbo ir nė vienas nebuvo nubaustas be reikalo. Rytoj bus pasitarimas, aš visų paklausiu. Kiekviename dideliame kolektyve nori nenori yra, kaip aš sakiau, gandų gandelių, ir visokiausių anekdotinių situacijų įvyksta. Ir Vilniaus VPK girdžiu įvairiausių gandų, bandau juos neigti per pasitarimus. Bet mūsų žmonės kūrybingi, vienas išgirdo viena, kitas kita, trečias dar kita, taip ir išeina juokingos istorijos. Net nenoriu komentuoti. Kalbų prisiklausai tokių, kad net nežinai, nuo kurios vietos pradėti aiškintis. Matyt, to yra kiekviename dideliame kolektyve ir niekur nuo to nedingsi.
- Bet žmonės ne jūsų bijo, o ikiteisminių tyrimų ir to, kad niekas jų neapgins...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą