Į juos vykstantiems asmenims, tarp kurių yra garbaus amžiaus Nepriklausomybės akto signatarų, pasipriešinimo dalyvių, trūko kantrybė, todėl jie trečiadienį paprašė nušalinti ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo vienam šalies dienraščiui nagrinėjančią Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėją Jeleną Šiškiną.
Kaip trečiadienį naujienų agentūros ELTA salėje surengtoje spaudos konferencijoje aiškino trečiuoju asmeniu byloje patraukta Nepriklausomybės akto signatarė Zita Šličytė, byla nagrinėjama nuo 2004-ųjų. A. Klimaitis, siekiantis apginti savo garbę ir orumą, teismo posėdžiuose nedalyvauja, jam atstovauja advokatas Aivaras Raišutis.
"Garbės ir orumo įžeidimo klausimai yra labai subtilūs. Mes norėjome, kad jis savo ieškinį asmeniškai, o ne per advokatą, kuris nieko nežino, paaiškintų. Todėl teismo prašėme pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Mūsų prašymą teisėja J. Šiškina trečiadienį atmetė, motyvų nenurodė", - sakė Z. Šličytė.
Pasak jos, advokatas teismą tikino, kad A. Klimaitis yra išvykęs į Austriją, esąs užsiėmęs ir negalįs atvykti. Z. Šličytė piktinosi, kad du trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys - ji ir Juozas Karvelis - yra klaipėdiškiai, ir į teismus jau penktus metus važinėja kelis šimtus kilometrų, savo garbę ginantis asmuo atvykti nesiteikia, o teismas irgi nemato būtinybės jam dalyvauti nagrinėjant ieškinį.
Taip pat trečiuoju asmeniu patraukta disidentė Nijolė Sadūnaitė sakė, jog teismo posėdis jai priminė sovietmetį, kai ji buvo teisiama ir negirdima.
"Ko mes prašėme teismo, vis buvo atmesta be jokio motyvo, kadangi A. Klimaičio advokatas pasakė, kad tie dalykai atmestini. J. Šiškina pakartojo kaip miško aidas "atmetu" be jokių motyvų", - apgailestavo N. Sadūnaitė.
Byloje trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys, tarp kurių yra 1991 metų sausio 13-ąją žuvusiųjų šeimos narių, disidentė N. Sadūnaitė, Nepriklausomybės akto signatarų, 2004 metų birželio 15 dieną pasirašė piliečių memorandumą "Dėl Kazimieros Prunskienės valstybinio nepatikimumo".
"Memorandumo tikslas buvo, kad K. Prunskienė nebūtų išrinkta prezidente. Ji ir netapo. Yra du nepanaikinti teismo sprendimai: vienas - pripažinęs K. Prunskienę KGB agente, kitas - nepripažinęs", - aiškino Z. Šličytė.
Pasak signatarės, memorandume buvo pacituoti du dokumentai iš 1995 metais išleisto dokumentų rinkinio "Iš naujosios Lietuvos istorijos". Jame buvo teigiama, kad "K. Prunskienė palaikė ryšius su KGB agentu A. Klimaičiu". Šį memorandumą pacitavo žiniasklaidos priemonės, kurias A. Klimaitis netrukus padavė į teismą.
"Jis devynerius metus (1995-2004 metais) neginčijo dokumentų rinkinio. Jis neslaptas. Mes galėjome reikšti savo nuomonę ir cituoti, bet po sėkmingo K. Prunskienės debiuto teismuose jis nutarė, kad reikia ir jam tai pabandyti", - sakė Z. Šličytė.
Signatarė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas skundžia teismui ne originalų dokumentų rinkinį, o žiniasklaidos priemones.
"Norint sakyti, kad KGB archyve rastas dokumentas yra neteisingas, reikia įrodyti, kad jis suklastotas. (...) Jis negali jo nuginčyti", - svarstė Z. Šličytė.
ELTA primena, jog 2007 metais teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo A. Klimaitis buvo pripažintas bendradarbiavęs su KGB. Antrą dešimtmetį dėl to besibylinėjantis A. Klimaitis agento "Kliugerio" etiketės tada atsikratė antrą kartą.
Pirmą kartą A. Klimaičiui palankus teismo sprendimas buvo priimtas 2006 metais. Liustracijos komisija tuomet buvo įpareigota iš naujo nagrinėti A. Klimaičio bylos medžiagą, tačiau komisija pakartotinai pripažino jį buvus slaptu KGB bendradarbiu, turėjusiu slapyvardį Kliugeris.
Verslininkas šį sprendimą vėl apskundė, o Vilniaus apygardos teismas vėl panaikino Liustracijos komisijos verdiktą, konstatuodamas, kad surinkti dokumentai neįrodo A. Klimaičio sąmoningo bendradarbiavo su KGB.
Pirmoji baudžiamoji byla dėl A. Klimaičio galimų ryšių su KGB iškelta dar 1992 m. Tačiau vėliau prokurorai paskelbė, kad A. Klimaitis esą nežinojęs sąmoningai bendradarbiaujantis su KGB darbuotojais, o tik buvo išnaudojamas kaip informacijos šaltinis.
Eltos inf.
Rašyti komentarą