Kauno pedofilijos bylos tyrimas, tiksliau, bandymas atžagariomis rankomis imituoti tyrimą, nėra vienintelis toks Kauno teisėsaugininkų nuopelnas. Panašus skandalas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų neveiklumo ir klaidų buvo kilęs ir 1998-aisiais, tiriant kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą.
Šviesaus atminimo kunigo nužudymas atskleistas tik įsikišus tuomečiam generaliniam prokurorui Kaziui Pėdnyčiai. Būtent K.Pėdnyčia išsireikalavo R.Mikutavičiaus nužudymo bylą iš Kauno apygardos prokuratūros ir aptiko daugybę elementarių, bet kažkodėl neatliktų veiksmų, nuo kurių bet kurią bylą ima tirti net pradedantis prokuroras. Tačiau tąsyk iškarštos sėdynės prokurorams per dešimtmetį užgijo ir jie vėl užmynė ant to paties grėblio - neveiklumo.
Sistema neišmoksta pamokų
- Kodėl daugiau nei prieš dešimtmetį prokurorų gautos pamokos nuėjo veltui, o eilinė pedofilijos byla Temidei tapo neįkandamu riešutu? - pasiteiravo “Respublika” buvusio generalinio prokuroro K.Pėdnyčios.
- Mano nuomone, tiriant pedofilijos bylą susidarė apgailėtina situacija. O pamokos... Na, žinote, nuo mažiausių dienų pamokos sunkiai įkrenta į galvą, ypač jei besimokantysis nerodo pastangų. Pamokų turėti neužtenka, jas reikia mokytis. Matyt, nebuvo pasimokyta. Tų pamokų yra daug buvę, ne tik Ričardo Mikutavičiaus byloje. Ar ne pamokos yra pareigūnų girtavimas? Ne vienas juk už tai buvo ir baustas, ir su tarnyba turėjo atsisveikinti, ir teisę į pensiją prarado. Tačiau ta piktžaizdė vis tiek egzistuoja. Vadinasi, sistema neišmoksta pamokų. O neatsakingas bylų tyrimas - dar skausmingesnis veiksnys, nes jis tiesiogiai paliečia nemažai žmonių.
- Kokia atsakomybė dėl Kauno pedofilijos bylą lydėjusių tragedijų tenka netinkamai savo pareigas atlikusiems teisėsaugininkams? Galbūt bent daliai šių tragedijų buvo įmanoma užkirsti kelią?
- Atrodo, kad ten nuo pat pradžių, kai dar buvo tik užuominos apie pedofiliją, nebuvo tinkamai reaguota tiek į vienos, tiek į kitos pusės nusiskundimus. Galima tik svarstyti ir daryti prielaidas, kokios to priežastys. Juk jei žmogus tokiais dalykais kaltina teisėją, kuris valstybės vardu skelbia nuosprendžius, tai visai nesvarbu - kaltas jis, ar ne - bet turi būti reaguojama. Kaip galima nereaguoti ir neišsiaiškinti teisėjui metamų kaltinimų pagrįstumo? Tas nereagavimas ir suformavo tam tikrą atmosferą, kurstė tiek vienos, tiek kitos pusės aistras, o šias dar labiau aitrino nekvalifikuotas pareigūnų požiūris į problemą. Galbūt čia buvo kažkokių užkulisinių interesų kaip ir R.Mikutavičiaus nužudymo byloje? Tengi buvo interesų laukas.
Be interesų neapsieinama
- O kokių ir kieno interesų įžvelgiate pedofilijos byloje?
- Nežinau, kaip yra šiuo atveju, galiu tik spėlioti, bet atrodo, kad tokiais atvejais neapsieinama be interesų. Galbūt kažkas norėjo kažką nuslėpti, inspiruoti atvirkščiai... Pareigūnai turėjo nieko nesakančiais veidais imti už ausų ir tirti, kas čia yra, o ne stumdyti vienas nuo kito. Iš viso aš jau seniai tą bylą būčiau paėmęs iš Kauno ir apsiėjęs be jokių Vilniaus apygardų. Tai rezonansinė byla, liečianti daug asmenų, todėl, mano nuomone, ją reikėjo paimti į centrinį aparatą, sudaryti darbo grupę iš prokurorų, operatyvinių tarnybų, atitinkamai vadovauti tai grupei, duoti nukreipimus ir pareikalauti, kad būtų reaguojama. O čia tampė, tampė vienas nuo kito, užtat šiandien žmonės visaip ir šneka - tai nužudė, tai nenužudė. Keista, kai toje pačioje byloje vienas žūva, kitas žūva. Sunku tokius atsitiktinumus suprasti.
- Ar pasikeitė kas prokuratūros sistemoje žvelgiant iš anų laikų pozicijų ir dabar - iš šalies?
- Turiu savo nuomonę tuo klausimu. Tačiau, jei lyginčiau dabartinę ir anuometę padėtį, kai prokuratūrai vadovavau aš, mane būtų galima apkaltinti šališkumu. Sakyti, kad dabar yra geriau, neturiu pagrindo, o sakydamas, kad dabar yra blogiau, tapčiau šališkas ir tarsi norintis save pakylėti. Nors vienas asmuo, kad ir vadovas, toli gražu ne viską lemia, daug kas priklauso ir nuo kitų dirbančių žmonių. Bet, aišku, vadovas suteikia esminį foną. Kaip vadovo sukurtą foną žmonės jaus, taip jie ir dirbs. Vadovas turi suformuoti nepakantumą negatyviems veiksmams, nusikaltimų netyrimui, abejingumui. Nelabai norėčiau į šį klausimą atsakyti tiesiai, bet... nieko gero toje prokuratūroje dabar nėra.
Siūlymas - peržvelgti visą bylą
- Kas turi nutikti, kad visuomenė pagaliau sulauktų nekeliančių abejonių atsakymų į pagrindinius Kauno pedofilijos bylos klausimus: kas skriaudė mergaitę, kas nužudė teisėją ir mergaitės motinos seserį, kas iš tiesų atsitiko su Drąsiumi Kedžiu ir Andriumi Ūsu?
- Jei tai priklausytų nuo manęs, suburčiau visiškai naują tyrėjų bei vertintojų grupę ir mėginčiau iš naujo peržvelgti visą bylą. Gaila, kad neturime kaip Amerikoje nepriklausomo prokuroro instituto. Nors pas mus tas nepriklausomas, ko gero, greitai taptų priklausomas (juokiasi - aut. past.). Reikėtų, kad bylos imtųsi profesionalai, kurie neturėjo nieko bendro su tos bylos tyrimu, o ne diletantai ar suinteresuoti asmenys. Tyrėjams būtų suformuluota užduotis viską kuo greičiau išanalizuoti, sudarytos sąlygos dirbti. Per trumpiausią laiką turėtų būti įvertinti visi duomenys, atlikta analitinė visų klaidų ir trūkumų apžvalga, numatyta, ko reikėtų imtis. Visada kažką dar įmanoma pataisyti, net jei pradžioje ir buvo einama neteisingu keliu. Reikia tik pasižiūrėti kitomis akimis ir atsikratyti apie kai kuriuos pareigūnus sklandančių gandų: esą vienas ten suinteresuotas, kitas - ten, trečias pats gal toks yra. Tikrai galima surasti nepriekaištingos reputacijos žmonių, kurie į viską pažvelgtų objektyviomis akimis ir suformuluotų tolesnius veiksmus. O čia - siuntinėjama ekspertizėms neaišku kur... Prisiminkime R.Mikutavičiaus bylą: kai buvo atlikta ekshumacija, atsirado norinčių dalyvauti atliekant ekspertizę. Viešpatie, sakau, dalyvaukite - juk jei suinteresuoti žmonės matys, kad viskas daroma objektyviai, tai nuo to tik geriau. O kas buvo pedofilijos byloje? Kažkas norėjo dalyvauti, kažkas kažkam neleido stebėti. Kas atsitiks, kad ir stebės, kas čia per valstybinės paslaptys? Kada tokį uždarą ratą padaro, tada ir atsiranda vietos svarstymams, formuojamas nepasitikėjimas. Tiriant kunigo nužudymo bylą labai pasitikėjau prokuroru Rolandu Tilindžiu, kuriam buvau ją pavedęs. Ir nenusivyliau: puikiausiai derinome visus veiksmus, aptardavome užkulisius, niekur neišplaukė informacija, niekas nebuvo panaudota neskaidriai, dėl to ir rezultatas toks išėjo.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą