Nesisaugančiųjų perėjos neapsaugo

Nesisaugančiųjų perėjos neapsaugo

Tiesiog tragiškai šiuos metus pradėję už eismo dalyvių saugumą šalies keliuose atsakingi policininkai situaciją suvaldė. Tačiau sumažinti mirčių ir sužeistųjų skaičių įvykusiose avarijose jiems kol kas sekasi sunkiai. Beveik trečdalis žuvusių pėsčiųjų partrenkti perėjose - saugiausioje jiems gatvėje turinčioje būti vietoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies keliuose įvyko 1493 avarijos, kuriose nukentėjo žmonės. Žuvo 82 eismo dalyviai, 1754 buvo sužeisti. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį šie skaičiai buvo „gražesni“ - užregistruotas 1321 eismo įvykis, 79 žuvusieji ir 1567 sužeistieji. Nuo liepos pradžios iki vakar dienos įvykusiose avarijose žuvo šeši žmonės. Tai kiek pagerino kraupiąją statistiką, nes pernai per pusę mėnesio žuvo net 15 asmenų.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, metų pradžia buvo pati baisiausia.

„Vien per sausio mėnesį žuvo 25 žmonės. Teko imtis priemonių ir priminti visiems eismo dalyviams, kokia trapi ir brangi yra gyvybė. Tiesiogiai nesieju, bet manau, jog policijos prevencinės priemonės, kartais ir nevienareikšmiškai vertintos, tokios, kaip žvakių dalijimas nedrausmingiems pėstiesiems ir vairuotojams, padėjo, kad vasario mėnesį situacija keistųsi kardinaliai. Vertinant pusmečio rezultatus galiu pasakyti, kad mūsų siekiamybė, kad keliuose nežūtų žmonės. Bet vykstantys pokyčiai nėra spartūs. Tačiau situacija krypsta į gerąją pusę. O džiugina tai, jog keičiasi ir eismo dalyvių kultūra. Ji akivaizdžiai gerėja. Bet irgi ne taip greitai, kaip mums norėtųsi“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Grašys.

Tarp žuvusiųjų keliuose daugiausiai pėsčiųjų - 34 (41,5 proc. visų mirčių). Net 24 iš jų gyvybės neteko tamsiuoju paros metu. Ir beveik kas trečias (10) pėsčiasis žuvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje.

„Pėsčiųjų mirtys mums kelia didžiausią nerimą. Tiesiog nesuprantama, kai žmonės patys nesirūpina savo saugumu, eina ten, kur negalima, tamsiu paros metu nedėvi šviesą atspindinčių liemenių ir net neturi atšvaitų. Čia ir vėl reiktų prisiminti eismo kultūrą bei neatsakingą požiūrį. Vairuotojai ne visada pastebi pėsčiuosius, o pastarieji eina per gatvę neįsitikinę, ar tai saugu daryti. Šioje vietoje dar tikrai turime daug kur padirbėti“, - tikino V.Grašys.

Antrąjį šių metų pusmetį už eismo saugumą šalies keliuose atsakingi pareigūnai žada ir toliau nepamiršti neblaivių vairuotojų.

„Apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų vairuotojai yra tikra Lietuvos kelių rakštis. Todėl mes negalime nusiraminti ir bent kiek juos primiršti. Savo veiklą orientuosime į juos. Prasidėjus mokslo metams, daugiau dirbsime su pėsčiaisiais. Bandysime pastaruosius įtikinti, kad jie ir patys turi rūpintis savo saugumu“, - sakė V.Grašys.

Lietuvos kelių policijos vadas išreiškė viltį, kad jau artimiausiu metu dideles permainas turėtų pajusti ir mėgstantys viršyti greitį.

Sidebar placeholder