Per karantiną telefoniniai sukčiai nedingo

Per karantiną telefoniniai sukčiai nedingo

Telefoniniai sukčiai - nesenstanti problema. Daugybė žmonių vis dar užkimba ir tampa jų aukomis. Kiekvienais metais atsiranda vis įvairesnių metodų apgauti žmones: siūlyti kriptovaliutą, parsisiųsti įvairias elektronines programėles, turinčias virusų.

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Zigmo Turskio, policija nuolat įvairiomis priemonėmis ragina gyventojus būti budrius ir atidžius. Sukčiai, pasak pareigūno, dažniausiai pasižymi sugebėjimu psichologiškai paveikti nukentėjusįjį asmenį, todėl sulaukus bent menkiausią įtarimą keliančio skambučio patariama niekada neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo anketinių ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, visada tikslinti peršamą informaciją.

Pasak Z. Turskio, dažniausiai pasitaikančios situacijos yra, kai skambinama ir pranešama, kad artimas asmuo neva pateko į bėdą - sukėlė eismo įvykį, padarė nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas. Naudojantis netikėtumu ir susijaudinimu paprašoma skubiai pervesti reikalingą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti. Pinigus, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus sukčiai išvilioja ir prisistatydami banko darbuotojais arba pareigūnais bei aiškindami, kad neva tiria pinigų plovimo atvejus ar turi patikrinti pinigus, ar jie nėra padirbti. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai sukčiai internete įdeda fiktyvius skelbimus ir prašo pervesti avansą už siūlomas prekes ar paslaugas. Taip pat už internete parduodamus daiktus atsiunčia suklastotas pinigų pervedimo kopijas, o prekes pasisavina.

Pavyko sugauti sukčius

Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai neseniai baigė ikiteisminį tyrimą net 60 nusikalstamų veikų apimančioje byloje, kurioje įtarimai dėl sukčiavimo, pasikėsinimo sukčiauti, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikiant organizuotoje grupėje pareikšti penkiems įtariamiesiems. Turimais duomenims, organizuotos grupės vadas - 1993 m. gimęs, ne kartą jau teistas vyras, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, nuo 2018 m. rudens internetiniame skelbimų tinklapyje ieškodavo žmonių skelbimų apie parduodamus įvairius vertingus daiktus - fotoaparatus, mobiliojo ryšio telefonus, žaidimų konsoles, kompiuterius ir kt. Pardavėjas gaudavo suklastoto "bankinio pavedimo" kopiją ir patikėjęs, kad pinigai jau sąskaitoje, atiduodavo prekę atėjusiam jos pasiimti asmeniui, organizuotos grupės nariui. Skaičiuojama, jog taip nukentėjo 22 asmenys, pasisavintų daiktų vertė svyruoja nuo 200 iki 2 400 eurų.

Skambučiai iš užsienio

Dar vienas pastaruoju metu populiarėjantis sukčiavimo būdas, pasak Z. Turskio, kai skambinama iš užsienio, dažniausiai iš Latvijoje ar Estijoje registruotų numerių ir siūloma investuoti į vertybinius popierius ar kriptovaliutą. Asmenims siūloma apsilankyti solidžiai atrodančiuose, bet fiktyviuose finansinių bendrovių puslapiuose, prašoma instaliuoti tam tikras programas, o tai padarius sukčiai įgauna galimybę visiškai kontroliuoti nukentėjusiųjų kompiuterius. Prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, o po kurio laiko sąskaitos užblokuojamos, žmonės patiria tūkstantinių nuostolių. Per karantiną pokyčių dėl fiksuojamų sukčiavimo atvejų Klaipėdos apskrityje nepastebėta, o pranešimų, kad būtų sukčiaujama "Wangiri" skambučiais, Klaipėdos apskrities pareigūnai, pasak Z. Turskio, nėra gavę.

Nukentėjus nuo sukčių, ar įtariant kėslus sukčiauti, rekomenduojama visada pranešti policijai per www.epolicija.lt, arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

SKAMBUTIS. Pastaruoju metu sukčiai skambina iš užsienio, dažniausiai iš Latvijoje, ar Estijoje registruotų numerių, ir siūlo investuoti į vertybinius popierius, ar kriptovaliutą.

Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Sidebar placeholder