Kelerius pastaruosius metus Lietuvos keliuose žūvančių pėsčiųjų mažėja. 2014 metais gyvybės neteko 109, pernai - 81 žmogus. Per du šių metų mėnesius žuvo 12 pėsčiųjų. Tai mažiau nei per tą patį laikotarpį užpernai (26) ir pernai (16).
Tačiau policininkų šie skaičiai nė kiek nedžiugina. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus teigimu, pėstieji sudaro net 30-40 proc. visų per metus avarijose žuvusių asmenų.
„Kad ir kaip kraupu, mūsų tai nestebina. Rudens, žiemos ir pavasario sezono skaičiai būna panašūs. Pėstieji yra silpniausia grandis tarp visų eismo dalyvių“, - „Vakaro žinioms“ sakė G.Aliksandravičius.
- Ką reiškia tokie skaičiai?
- Net 70-80 proc. žuvusių pėsčiųjų, drąsiai galima teigti, gyvybės neteko tamsiuoju paros metu. Iš jų dar 70-80 proc. buvo visiškai nematomi. Štai ir atsakymas. Arba sutemus ir naktį apšviečiame visą Lietuvą, kas, matyt, tikrai neįmanoma, arba propaguojame atšvaitus, šviesą atspindinčius elementus, žibintuvėlius. Nieko naujo, tik tai, kas numatyta Kelių eismo taisyklėse. Ir, aišku, baudžiame tuos, kurie jų nesilaiko. Tai kol kas ir darome.
- Žuvusių pėsčiųjų skaičius išlieka įspūdingas. Ar siekis jį sumažinti iki minimumo neprimena kovos su vėjo malūnais?
- Pažiūrėjus į užpraėjusių ir praėjusių metų statistiką matyti, kad progresas yra. Tad vienareikšmiškai taip sakyti negalima. Mes neturime lėšų socialinei reklamai, mokymo programoms. Malonu, kad pernai Kelių transporto inspekcija atsižvelgė į mūsų pageidavimus ir į vairuotojų mokymo programą įtraukė tokius dalykus kaip vairavimą tamsiuoju paros metu, įgūdžių ugdymą, kliūčių pastebėjimą.
Negalime sakyti, kad sprendžiant šią problemą esame palikti visiškai vieni. Bet tikrai norėtųsi didesnio bendruomenių aktyvumo. Juk visi turime suprasti, kad pėsčiasis nukenčia kone per kiekvieną eismo įvykį ir labai skaudžiai. Išvengti sunkių traumų per eismo įvykius tamsiuoju paros metu beveik neįmanoma.
- Ar yra apskaičiuota, kiek žuvusių pėsčiųjų turėjo vairuotojo pažymėjimus?
- Suprantu, kur lenkiate. Neva vairuojantis žmogus turėtų lengviau suprasti savo padėtį, kad yra pėsčiasis ir silpnoji eismo dalyvių grandis. Jei asmenys tai supranta, matyt, skaudžių susidūrimų ir išvengiama. Tačiau vairuotojo pažymėjimo turėjimas dar nereiškia, kad žmogus yra aktyvus vairuotojas. Kiekvieno perskaityti Kelių eismo taisyklių ir išlaikyti egzaminų nepriversi, bet visi pėstieji turėtų žinoti tris elementarius jų gyvybę saugančius dalykus. Tai ne tik ne aukštoji matematika, bet ir net ne aritmetika. Tuo labiau kad apie juos nuolat primena žiniasklaida, galima remtis kaimynų patirtimi. Šiuo požiūriu ir baudos atlieka teigiamą vaidmenį.
- Tačiau žmogui neretai atrodo, kad policija persistengia bausdama nejudrią gatvę neleistinoje vietoje perėjusį asmenį, bet nekreipia dėmesio į žengiančius į pėsčiųjų perėją net nepakėlus akių nuo telefono ekrano.
- Čia daugiau pagiežos pilni priekaištai. Mes nuolat gauname piktų laiškų, kad reikia žudikus ir nusikaltėlius gaudyti, o ne pėsčiuosius drausminti. Mūsų tikslas - ne bausti visus, kurie eina per gatvę neleistinoje vietoje, o atlikti prevencinį darbą, kad eitų ten, kur leidžiama ir yra saugu. Tačiau yra tokių, kurie tvirtina visą gyvenimą vaikščiojantys 20 metrų iki perėjos, nes taip arčiau ir patogiau. Tokiais atvejais projektuotojų, inžinierių ir policininkų darbas yra niekinis. Žmogus pats nusistato taisykles. Taip yra ir mes to negalime išvengti. Tada ir baudžiama, nes ką daugiau galime padaryti, jei kai kuriems toks neleistinas elgesys yra priimtinas.
- Priminkite tuos tris svarbiausius dalykus, kuriuos pėstieji turėtų žinoti atmintinai.
- Eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, tamsiuoju paros metu segėti atšvaitą ir turėti prožektorių, o einant per kelią apsidairyti - pasukti galvą į kairę, į dešinę ir vėl į kairę.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą