Policija ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą turi, bet jų nesuranda

Kur dabar - gyvi ar ne - ieškomiausi bei garsiausi Lietuvos nusikaltėliai bėgliai - niekas nesiryžta atsakyti. Pastaruoju metu apie jų paieškas galima sužinoti nebent Policijos departamento internetiniame portale arba tiesiog prisiminti kadaise žiniasklaidoje linksniuotus vardus. Kai kurių policija ieško jau per dešimtį metų, kai kurių veidai tarptautinių paieškų akiratyje. Tačiau apmaudžiausia tai, jog visuomenė prie šių paieškų prisideda mažiausiai. Specialistų teigimu, lietuvaičiai visada buvo skeptiški ir be atlygio nieko nedaro.

Visuomenė abejinga

Nuo 2003 metų policijos vykdoma iš Federalinių tyrimų biuro pasiskolinta idėja - internete platinti ieškomų nusikaltėlių sąrašą su nuotraukomis.

Tiesa, užsienyje sąrašas skelbiamas tam, kad pilietiški ir pareigingi asmenys padėtų teisėsaugai surasti besislapstančius nusikaltėlius, o Lietuvoje sąrašas skelbiamas, kad žmonės to išmoktų, nes kol kas visuomenės pagalbos ieškant atsakomybės vengiančiųjų sulaukiama labai nedaug. Kai kurie iš šių ieškomiausių besislapstančiųjų net yra užsiregistravę įvairiuose socialiniuose tinklalapiuose. Tiesa, tai greičiausiai paauglių žaidimai besinaudojant garsiomis ir pavojingomis pavardėmis.

Interpolo internetiniame portale tarp Lietuvos ieškomiausiųjų spindi 22 pavardės. Tačiau yra ir tokių lietuvaičių, kurių ieško kitos šalys, pavyzdžiui JAV, Rusijos, Švedijos teisėsauga.

Lietuvos policijos departamentas paskelbęs tik 8 ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą, nors jų esti 3021.

Medininkų žudikai

Vieni pirmųjų sąraše - 1960 m. gimęs Česlavas Mlynikas ir 1968 m. gimęs Aleksandras Ryžovas bei 1966 m. gimęs Andrejus Laktionovas, ieškomi už nužudymą. Ieškomi vyrai įtariami 1991 m. Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymu ir vieno pareigūno sunkiu kūno sužalojimu.

1991 m. liepos 30 d. Č.Mlynikas, dirbdamas SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio vadu, subūrė organizuotą grupę.

Veikdamas kartu su SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio milicininkais A.Laktionovu, A.Ryžovu ir Konstantinu Michailovu (anksčiau - Konstantinas Nikulinas) vadovavo organizuotos grupės nariams, nužudžiusiems septynis Lietuvos Respublikos Medininkų muitinės posto policijos ir muitinės pareigūnus ir padariusiems sunkių kūno sužalojimų vienam muitinės pareigūnui.

Ilgiausiai ieškomi

Ilgiausiai iš ieškomiausių nusikaltėlių slapstosi Linijus Motejūnas (dabar jam 33 m.). Jis dvylika metų ieškomas dėl to, kad kartu su bendrininkais, kaip organizuotos grupės narys, sukčiaudamas PVM mokėjimo ir susigrąžinimo srityje, apgaule įgijo daugiau kaip 4 milijonus litų ir pasikėsino įgyti dar vieną milijoną Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

11 - tiek metų slapstosi bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjęs ieškomiausias nusikaltėlis - 42 metų Romas Zamolskis arba tiesiog Zamas.

R.Zamolskis buvo kaltintas dviejų žmonių nužudymu. Teisme jis buvo pripažintas nuo 1996 m. sergąs psichikos liga ir priverstinai gydomas.

1999 m. pabėgęs iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, R.Zamolskis su bendrais Vilniuje 2001-aisiais apiplėšė bei sužeidė banko inkasatorius, Kaune nužudė kelis žmones.

Jis įtariamas padaręs ne vieną dešimtį nusikaltimų.

Ir tais pačiais, 2002 m., R.Zamolskis buvo aptiktas Panevėžyje, kur jį išsyk bandė sučiupti „Aro“ vyrai. Jie po pusės paros apgulties puolė butą, kuriame buvo užsibarikadavęs dar ir Viktoras Savickis.

Pastarasis su dviem įkaitais - 14-mečiu Aleksandru Špilevojumi ir 60-mete Bronislava Varnyte - buvo užsibarikadavęs jos bute.

Po 15 valandų trukusio įkalinimo įkaitus išvadavo „Aro“ pareigūnai. Operacijos metu V.Savickis buvo nukautas. Nesugaunamasis R.Zamolskis sužeistas pabėgo, o policijai teko pasitenkinti nušovus jo bendrą.

Dar prieš keletą metų policininkas matė R.Zamolskį Klaipėdoje, po ko viskas ir aprimo, tik tebesklando gandai, kad šis bėglys su svetimais dokumentais slapstosi Ispanijoje. Beveik 2 metrų ūgio nusikaltėlio ieško ne tik Lietuvos policija - jis taip pat įtrauktas į ieškomiausių Pasaulio nusikaltėlių sąrašus Interpolo internetinėje svetainėje. Čia galite sužinoti, už ką vyriškis taip uoliai ieškomas ir net kokiomis kalbomis gatvėje gali pasisveikinti Zamas.

Dingo kaip į vandenį

Algirdas Aleksa, gimęs 1951 m., ieškomas už nužudymą Trakų rajone. Sugyventinės nužudymu ir dar dviejų moterų sužalojimu įtariamas Trakų rajono gyventojas dingo kaip į vandenį. Tačiau esti ir jaunų pabėgėlių nusikaltėlių, ieškomų už nužudymus.

Vienam jų - Gediminui Kiečiui- tik 21 m., kitam - Andriui Gelčiui - 28-eri.

Abu vaikinai - ieškomiausi Lietuvos nusikaltėliai, kaltinami nužudymais ir abu jau beveik trejus metus ieškomi. Deja, beviltiškai.

Daugiau informacijos Kauno apskrities VPK pareigūnai suteikti negalėjo, nes vyksta ikiteisminiai procesai, tad detalės neatskleidžiamos.

Igoris Ksendzovas - buvęs prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkas:

- Kuo skiriasi ieškomiausi nusikaltėliai nuo ieškomų nusikaltėlių?

- Nusikaltėliai pagal įstatymus turi būti surašyti, sulaikyti, pristatyti į teisiamųjų suolą ir jie visi yra lygūs. Tačiau policijos vadovai nori, kad būtų išskirti tam tikri žmonės. Ir tame sąraše - ieškomi už sunkius, labai sunkius arba rezonansinius nusikaltimus asmenys. Todėl šie žmonės išskiriami į šią - ieškomiausių nusikaltėlių - kategoriją.

- Ar visuomenė atkreipia dėmesį į ieškomiausių nusikaltėlių sąrašus?

- Šis sąrašas yra formuojamas chaotiškai, nėra sistemos. Žmonės žiūri tik tada, kai į tą asmenį atkreipia dėmesį, kai jie patys atsiduria tam tikroje situacijoje. Turėtų būti sistema, pavyzdžiui, juos rūšiuoti - ekonominiai nusikaltėliai, žudikai, nusikaltę prieš nepilnamečius. Galbūt tuomet būtų labiau atkreipiamas visuomenės dėmesys.

- Kokiais būdais yra ieškomi besislapstantys nusikaltėliai?

Paieška susideda iš kelių veiksnių - viešo pobūdžio ir ne viešo. Tačiau profesinės etikos sumetimais apie ne viešo pobūdžio paieškas joks pareigūnas negalėtų papasakoti. Viešo pobūdžio paieškos vyksta per žmones, pažįstamus, žiniasklaidą, visuomenės pagalbą. Tačiau intensyvesnės besislapstančių nusikaltėlių paieškos yra ne viešo pobūdžio veiksmai.

- Ar ilgai besislapstančius nusikaltėlius galų gale pavyksta rasti, ir kaip būna pasikeitę jų gyvenimai per tą ilgą
laiką?

Yra buvę labai daug atvejų, kai nusikaltėliai buvo ieškomi po 5, 8 ar 12 metų. Nors jie dažniausiai surandami užsienyje, su suklastotais dokumentais. Ieškomieji dažnai net legaliai gyvena užsienio šalyse, būna sukūrę šeimas ar net savo verslus. Bet paieškos niekada nėra nutraukiamos. Nusikaltėliai galų gale atleidžia vadeles, tuomet juos dažniausiai ir suranda.

Tada nusikaltėlis sulaikomas, demaskuojamas ir ekstradicijos būdu atiduodamas Lietuvai.

Lietuvoje neskelbiama, kad bus atlyginta už suteiktą informaciją apie nusikaltėlio buvimo vietą ar kitas naudingas žinias apie jį. Turėtų būti paskata už ieškomus nusikaltėlius, nes paieškos procesas yra gana sudėtingas, ilgalaikis ir brangus. Bet kadangi tai yra atitinkamų instancijų kasdieninis darbas, tai Lietuvoje tokios paskatos neskiriamos. Policijos vadovų požiūriu, tai yra policijos darbas, jie ir privalo ieškoti.

Retais atvejais, už labai operatyvią ir tikslingą operaciją, kai sulaikomas slapstęsis nusikaltėlis, būna atlyginta. Tačiau, mano nuomone, darbas turėtų būti apmokamas. Ypač rezonansiniai nusikaltėliai turėtų būti išskiriami.

Tai tikrai turėtų egzistuoti, jei ne didžiulės premijos, tai bent paskatinimai.

Ieškomiausi nusikaltėliai pasaulyje

Choakinas Archivaldas Guzmanas Loeras. Šis meksikietis vadovauja didžiausiam ir galingiausiam visame pasaulyje narkotikų prekybos karteliui „Sinaloa Cartel“. JAV už informaciją, kuri leistų suimti šį žmogų, siūlo 5 milijonus dolerių, Meksika - 30 milijonų pesų.

Aymanas al-Zavahiris. Egiptietis po O.bin Ladeno mirties tapo didžiausios pasaulinės teroristų organizacijos „Al Qaeda“ lyderiu. Jungtinės Valstijos už informaciją siūlo net 25 milijonų dolerių atlygį.

Davudas Ibrahimas. Jis yra Indijos nusikalstamojo sindikato „D-Company“ lyderis. Jam yra paskelbta tarptautinė paieška už didžiulio masto organizuotą nusikalstamumą ir falsifikavimus. Indijoje jis ieškomas už 1993 metų sprogdinimus Bombėjuje ir paskelbtas „globaliu teroristu“.

Semionas Mogilevičius. Ukrainoje gimęs rusų gangsteris vadinamas visų rusų kilmės pasaulio mafijų „bosų bosu“. Jis kontroliuoja vieną didžiausių nusikalstamos veiklos imperijų, o CŽV jį vadina „pavojingiausiu gangsteriu“ visame pasaulyje. Teigiama, kad „Don Semionas“ kontroliuoja ir „RosUkrEnergy“ bei „Raiffesen“ banką. Taip pat pranešama apie S.Mogilevičiaus ryšius su „Gazprom“.

Nasiras al Vuchaišis. Dar vienas iš „Al Qaedos“ lyderių. Anksčiau buvo O. bin Ladeno sekretoriumi, vėliau tapo Saudo Arabijos ir Jemeno „Al Qaedos“ atšakų vadovu. N.al Vuchaišis nuolatos pasirodo grasinančio pobūdžio „Al Qaedos“ vaizdo įrašuose.

Mateo Mesina Denaras - Sicilijos mafijos atstovas. Po Bernardo Provenzano suėmimo tapo naujos kartos „Cosa Nostra“ lyderiu. Ieškomas dar nuo 1993 metų.

Alimžanas Tochtachunovas. Organizuoto nusikalstamumo vadeiva iš Uzbekistano, pravarde Taivančikas. Kaltinamas įvairiais nusikaltimais, tarp kurių - teisėjų papirkinėjimu 2002 metų Olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo rungtyje.

Felicienas Kabuga - kaltinamas Ruandos genocido organizavimu ir finansavimu. Sugebėjo pasprukti iš Ruandos, šiuo metu jo buvimo vieta nežinoma. Anksčiau buvo pasklidę gandai, kad jis slapstosi Norvegijoje. Šiuo metu manoma, kad F.Kabuga yra Kenijoje, kur džiaugiasi laimingu gyvenimu ir Kenijos vyriausybės protekcija.

Josefas Konis. Šis radikalių Ugandos kovotojų lyderis, jau daugiau nei 20 metų kovoja už teokratinės valstybės įkūrimą. Kovos metodai - žudymai, vaikų pagrobimai, prievartavimai, kanibalizmas ir kiti žiaurumai. Pradėjęs kovą Ugandoje J. Konis savo armiją perkėlė ir į kitas kaimynines valstybes. J.Konis oficialiai apkaltintas karo nusikaltimais.

Dokas Umarovas. Jis atsakingas už daugybę išpuolių prieš civilius, dėl ko vadinamas Rusijos bin Ladenu.

Nusikaltėlis save skelbia Kaukazo Emyrato valdovu. Jis atsakingas už tokius nusikaltimus kaip 2010 metų išpuoliai Maskvos metro ar 2011 m. sprogimai Domodedovo oro uoste.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"