Praturtėjusią prostitutę apiplėšinėjo draugė, pavežėjas ir recidyvistas

Tačiau prisiminė ne gerąja prasme – visiems reikėjo pinigų, o kai jų negavo, tiesiog kelis kartus apiplėšė prostitutę.

Prieš teismą dėl šios istorijos teko stoti gan margai kompanijai – kaltinimai dėl plėšimų buvo pateikti prieš tai 12 kartų teistam ir bylos metu niekur nedirbusiam Igoriui Budriui, šešis kartus teistai ir taip pat be darbo sėdėjusiai Ingai Semionovai ir iš Baltarusijos kilusiam, tačiau Vilniuje pavežėju dirbančiam Tadeušui Černiavskij.

Pastarasis Lietuvoje buvo teisiamas pirmąkart, tačiau jau buvo teistas Jungtinėje Karalystėje.

Trijulei prieš teismą teko stoti dėl 2020 m. birželio pradžioje Vilniuje nutikusios istorijos. Nors tiksliai nepaaiškino, iš kur tai sužinojo, tačiau nuteistieji žinojo, kad nuo narkotikų priklausoma, vieno kambario butą sostinėje besinuomojanti jų pažįstama, gyvenanti iš prostitucijos, prasimanė pinigų ir nespėjo jų išleisti narkotikams.

Tai žinodami nusikaltėliai suskubo moteriai „pagelbėti“ – palengvinti jos piniginę, prisidengdami įvairiausiais pretekstais. Nusikaltėliai tikino, kad moteris jiems esą buvo skolingą už tą ir aną, tačiau pati nukentėjusioji teigė, kad nieko panašaus nebuvo.

Bylos duomenimis, praėjusių metų birželio 3 d., apie 19 val., I. Semionova ir I. Budrys apsilankė bendrabutyje, kuriame vietą gyvenimui ir klientams priimti nuomojosi jų pažįstama. Įsibrovę į neužrakintą butą, plėšikai rado šeimininkę miegančią, o ši, kai pabudo, pareikalavo atėjūnų nešdintis iš jos buto.

Tačiau svečiai taip lengvai neišėjo – I. Semionova pareikalavo atiduoti jai pinigus, o kai šių negavo, trenkė pažįstamai į veidą, pasiėmė iš moters rankinės 170 eurų, taip pat namuose buvusius 60 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Dell“ ir 40 eurų vertės telefoną „Huawei P10“. I. Budrys tuo metu nieko nedarė, tačiau grėsmingai stovėjo, tad šeimininkei ir paties vyro buvimo užteko, kad įsibaimintų.

Apiplėšę prostitutę nusikaltėliai pasišalino, telefoną ir kompiuterį įkeitė Vilniaus lombarduose. Tačiau I. Budrys pas moterį sugrįžo kitą dieną, tik jau ne su I. Semionova, o su T. Černiavskij. Kadangi šeimininkės namuose nebuvo, vyrai palaukė laiptinėje, kol ši grįš iš parduotuvės.

Kai moteris pagaliau pasirodė, plėšikai sučiupo ją, atėmė raktus, atrakino duris, įstūmė prostitutę į jos butą, o tuomet ir patys užėjo, reikalaudami atiduoti visus turimus pinigus. Kadangi nukentėjusioji nesutiko, I. Budrys išsitraukė lenktinį peilį ir įrėmė aukai į kaklą. Išsigandusi moteris atidavė turėtus 50 eurų, tuomet plėšikai pasišalino.

Nors nukentėjusioji vartojo narkotikus ir pati vertėsi įstatymų draudžiama veikla, po kelių iš eilės apiplėšimų moteris galiausiai kreipėsi į teisėsaugą. Ši aplinkybė neliko neįvertinta bylą išnagrinėjusios teisėjos.

„Teismas pažymi, kad, vis tik, nepaisant (nukentėjusiosios) asocialaus gyvenimo būdo bei pažeidžiamumo, tai, kad ji pasiryžo pranešti teisėsaugai apie prieš ją prasidėjusius kasdienius išpuolius bei viso proceso metu davė apie tai tvirtus parodymus, leidžia numanyti, kad ji toje situacijoje be teisėsaugos pagalbos pati jau buvo nebepajėgi apsiginti“, – rašoma nuosprendyje, kuriuo nuteisti plėšikai.

Skola vienam, skola kitam…

Prieš teismą stoję plėšikai elgėsi pagal patyrusių nusikaltėlių pamėgtą scenarijų – kaltę tarsi ir pripažino, tačiau bandė taip pateikti visą istoriją, kad atrodytų, jog tiesiog taip susiklostė aplinkybės, jų kaltės nėra, o jei ir yra, tai nedaug.

Anot 20 metų narkotines medžiagas vartojusios I. Semionovos, su nukentėjusiąja ji buvo pažįstama bemaž pusmetį, tačiau per šį laiką moterys esą gan glaudžiai bendravo – susiskambindavo, susirašydavo, skolindavosi viena iš kitos pinigus. Tiek I. Semionovą, tiek nukentėjusiąją siejo vienas bendras interesas – abi moterys vartojo narkotikus.

Pasak nuteistosios, iš pradžių dėl skolintų pinigų problemų su nauja pažįstama nebūdavo, tačiau vėliau moteris esą pasiskolino 150 eurų ir ėmė vengti jos – neatsiliepdavo į telefono skambučius.

Todėl birželio 3-iąją I. Semionova esą ir nuvažiavo atsiimti skolos, o I. Budrį pasiėmė kaip palydovą, kadangi bijojo klientų ar kitų vyrų, kuriuos galėjo rasti pas nukentėjusiąją. I. Budrys, kaip teigė nuteistoji, apiplėštos moters apskritai nepažinojo.

I. Semionova taip pat tikino, kad jokio smurto prieš buto šeimininkę nenaudojo – tiesiog nesulaukę grąžintos skolos jie pasiėmė grynaisiais rastus pinigus, telefoną ir kompiuterį, kuriuos žadėjo atiduoti, kai prostitutė grąžins skolą. Tiesa, kodėl tuomet abu daiktus užstatė lombarduose, I. Semionova nepaaiškino.

T. Černiavskij gynėsi, kad irgi važiavo tiesiog atsiimti skolos. Anot baltarusio, nukentėjusioji apie pusmetį buvo jo klientė, už pavežėjimo paslaugas likusi skoloje apie 160 eurų. Birželio 4-ąją vyras sužinojo, kad prostitutė „atidavinėja skolas“, todėl ir nuvyko pas ją.

Tačiau moteris esą teigė, kad neturi pinigų, į ką T. Černiavskij atsakęs, kad užsiimdama prostitucija ji turi turėti pinigų, o šeimininkė atkirtusi – „rask“. Pavežėjęs tikino radęs namuose 50 eurų, juos paėmęs ir iškeliavęs, o vėliau su moterimi esą susitaikęs ir pažadėjęs grąžinti jai paimtus pinigus.

Tuo tarpu pats I. Budrys, nors dalyvavo abiejuose apiplėšimuose, tikino, kad jis šioje istorijoje yra apskritai „ne prie ko“. Anot užkietėjusio nusikaltėlio, pirmą kartą jis tiesiog palydėjo atsitiktinai sutiktą I. Semionovą, o antrą kartą irgi tiesiog palydėjo pažįstamą pavežėją, kuriam reikėjo iš kažko pasiimti skolą.

Pavartojus narkotikų – į teismą

Prieš teismą stojusi nukentėjusioji teigė, kad narkotikus vartoja jau ilgai, o vieno posėdžio metu pripažino, kad net prieš šį posėdį spėjo pavartoti. Moteris parodė, kad pragyvena iš prostitucijos, valanda jos paslaugų kainuoja 100 eurų, o pusvalandis – 70 eurų, per dieną daugiau trijų vyrų nepriima.

Anot nukentėjusiosios, narkotikams ji per dieną išleidžia 100-300 eurų, o su I. Semionova ją siejo tai, kad iš pastarosios pirkdavo narkotikus.

Tačiau būtent I. Semionova, pasak moters, praėjusių metų birželio pradžioje atvyko pas ją su I. Budriu, padarė namuose „kratą“, o radusi rankinėje pinigus trenkė jai už tai, kad ši pati nepasakė, kur laiko grynuosius.

Kitą dieną panašiai apsilankė ir pažįstamas pavežėjas, vėl atvykęs su I. Budriu, kurio ji iš pradžių nepažino. Tačiau būtent I. Budrys, anot moters, išsitraukė peilį ir žadėjo ją „pagražinti“, jei gražiuoju neduos pinigų.

Nukentėjusioji teigė, kad vos tik plėšikai išsinešdino, ji paskambino policijai ir nedelsdama įdavė savo pažįstamus, pradėjusius ja ciniškai naudotis.

„Pailsės“ už grotų

Niekšingi apiplėšimai nuteistiesiems smarkiai atsirūgo – bylą išnagrinėjusi teisėja Lilija Tarčevskaja nutarė, kad visi trys plėšikai turėtų keliauti už grotų, o laisvės atėmimo bausmės turėtų būti realios, ne atidėtos lygtinai.

Labiausiai nepasisekė I. Budriui – prieš tai 12 kartų teistas ir abiejuose plėšimuose dalyvavęs vyras nuteistas kalėti trejus metus. I. Semionova už grotų praleis metais mažiau.

Tuo tarp T. Černiavskij kalės tik vienerius metus. Anot teisėjos, pavežėjas dar ne tiek degradavęs, kaip jo bendrai – dirba, nėra teistas Lietuvoje, turi nepilnamečių vaikų ir bent jau susitaikė su apiplėšta moterimi – todėl nusipelno švelnesnės bausmės.