Valstybės kaltintoja prokurorė Danutė Baltrušaitytė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą, didelės turtinės žalos padarymą kreditoriams ir didelės vertės patikėto turto pasisavinimą siūlė kaltinamąjį nuteisti dvejais metais griežčiau – paskirti penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Tokį sprendimą, baigęs nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danutės Baltrušaitytės pernai perduotą nusikaltimų nuosavybei, ekonomikai bei verslo tvarkai ir finansų sistemai baudžiamąją bylą, priėmė apygardos teismas.
„Byloje surinkti duomenys padėjo mums įrodyti, kad kaltinamasis, sąmoningai blogai valdęs įmonę ir priėmęs akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus, nuostolingus sprendimus, buvo asmeniškai suinteresuotas veikti tiesiogine tyčia ir privesti įmonę prie bankroto. Vadovo, pasisavinusio bendrovei priklausantį turtą ir pasmerkusio ją bankrotui, nusikalstami veiksmai padarė didelę turtinę žalą kreditoriams“, - teigia valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė.
Bylos duomenimis, bendrovės vadovas buvo kaltinamas pasisavinęs jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausiusį turtą – 243 tūkstančius 423 litus. Panevėžyje registruotos uždarosios akcinės bendrovės, besivertusios reklamine veikla, taip pat nevengusios pardavinėti lizingu įsigytų automobilių, vadovas buvo kaltinamas apgaulingai tvarkęs apskaitą, neatsakingu vadovavimu sąmoningai ir tyčia nuvedęs bendrovę į bankrotą.
Dėl vadovo nusikalstamų veiksmų ir tyčinio bankroto organizavimo bendrovė ir kreditoriai patyrė didelius nuostolius – bankroto administratorius pateikė 267 tūkstančių 670 litų ieškinį, kreditoriams padaryta 141 tūkstančio 984 litų turtinė žala.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė teigia, kad šioje retoje šalies teisinėje praktikoje byloje teismas patvirtino prokuroro kaltinimą vadovui dėl tyčinio bankroto. Tačiau tokius tyčinius juridinio asmens – bendrovės privedimo prie bankroto atvejus įrodyti teisme yra pakankamai sudėtinga, todėl teismus retai pasiekia tokios bylos su prokurorų surašytais kaltinamaisiais aktais. Europos valstybėse tyčiniai bankrotai sudaro 4-6 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Mūsų šalyje šie skaičiai oficialiai yra mažesni, nors tokių atvejų pasitaiko kur kas dažniau, bet nepavyksta jų nustatyti.
„Gerai, kad dabar siekiama tobulinti įstatymus, rengiamos pataisos, kuriomis siekiama padidinti bankroto proceso skaidrumą ir geriau apibrėžti tyčinio bankroto sąvoką – siūloma ją susieti su nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo nusikalstamų veikų sudėtimi, kuri Baudžiamajame kodekse apibrėžiama kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas, nulėmęs jos bankrotą ir dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams“,- sako Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Pernai Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, priteisė A. J. atlyginti 45 tūkstančius 109 litus už lizingo bendrovei priklausiusio automobilio „BMW 535“ pardavimą.
Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Už sąmoningai blogą įmonės valdymą, nulėmusį jos bankrotą ir didelės turtinės žalos padarymą kreditoriams, baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, už didelės vertės patikėto turto pasisavinimą – iki dešimties metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą