Rusijos Federacija išdavė klaipėdietei Eglei Kusaitei vizą, nors šios šalies atstovai buvo perspėti apie merginos galimus ketinimus susisprogdinti šioje šalyje, teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka per spaudos konferenciją Seime penktadienį.
"Mes ilgai dvejojome ir svarstėme, ar kreiptis į Rusijos Federaciją ir pateikti informaciją. Svarstėme, kad galbūt Rusijos žvalgybos institucijos vykdo tam tikrą provokaciją ir siekia išvilioti ir pademonstruoti Rusijos Federacijoje, kad buvo sulaikyti Lietuvos kilmės teroristė, atvykusi į Rusiją. Bandėme užkardyti pradžiai E. Kusaitės išvykimą į Rusiją, oficialiai informavome Rusijos ambasadą, buvo prašoma raštu neišduoti vizos, tačiau po pokalbio Rusijos ambasadoje buvo išduota viza vykti į Rusijos Federaciją", - teigė A. Kliunka.
Pasak Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro, Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai bandė paveikti E. Kusaitę, kad ji atsisakytų savo ketinimų, bet to padaryti nepavyko.
"Mums nebuvo kito kelio kaip užkirsti tam kelią. Asmens laisvės be jokių pagrindų apriboti negalima, todėl mes pradėjome ikiteisminį tyrimą, ji buvo sulaikyta ir vėliau suimta", - paaiškino A. Kliunka. Teismo sprendimu merginos suėmimo terminas paskutinį kartą yra pratęstas iki liepos 26 dienos.
Pasak A. Kliunkos, Lietuvos pareigūnai pateikė informaciją kolegoms iš Rusijos apie merginos kontaktus, Rusijos Federacijoje buvo iškelta baudžiamoji byla ir suimti trys asmenys, priklausantys teroristinėms organizuotoms grupuotėms, kurios vykdo teroro aktus panaudodamos mirtininkes.
"Asmenys yra apklausti Rusijos Federacijos pareigūnų, buvo išvykęs ir mūsų prokuroras ir dalyvavo apklausoje, ir šie asmenys pripažino, kad siekė E. Kusaitę pristatyti į karinę teroristų rengimo stovyklą", - teigė A. Kliunka.
Prokuroro teigimu, E. Kusaitė yra ir pati prisipažinusi, kad planavo vykti į Rusijos Federaciją, o po to į Čečėnijos respubliką ir ten viešose vietose įvykdyti teroro aktą - susisprogdinti. Tai užfiksuota prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų apklausomis ir slaptaisiais tyrimo veiksmais darant garso įrašus.
"E. Kusaitė įtariama, kad 2009 metų birželį-spalį, pradžioje internetu, po to telefonu, užmezgė kontaktus su Rusijos Federacijoje veikiančiomis islamistinėmis teroristinėmis grupuotėmis, jų nariais. Iš pradžių bendravo su moterimis, o po to įsijungė ir du vyrai, kurie naudodavo telefonus, kurių abonento priklausomybė nebuvo nustatoma. E. Kusaitė gavo iš šių asmenų iškvietimą atvykti į Rusiją, gavo kelionei pinigų - 500 JAV dolerių, išsiėmė Lietuvos piliečio pasą, gavo Rusijos Federacijos vizą ir praėjusių metų spalio 29 dieną rengėsi į Rusiją", - pasakojo A. Kliunka.
Merginos mama ir teta yra įsitikinusios, kad visa istorija prasidėjo gerokai anksčiau, dar 2003-2004 metais, kuomet dar paauglė būdama E. Kusaitė susipažino su čečėnais - keturiolikmete Tanina ir šešiolikmečiu Aleksandru Saidžilajevais. Artimosios tikina, kad mergina yra skriaudžiama ir baiminasi dėl jos gyvybės.
"Čia yra įsitraukiusios trijų valstybių specialiosios tarnybos - Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, todėl belieka kelios išeitys: viena - pripažinti Eglę nepakaltinama, kad jos parodymai taptų negaliojančiais, antra - sėsti patiems pareigūnams į kaltinamųjų suolą, trečia - susidorojimas su Egle kalėjime, "netyčinė" jos mirtis. Būtent jos pastaroji išeitis mums labiausiai kelia nerimą", - spaudos konferencijoje sakė merginos teta Irena Jeleniauskaitė.
Esą jos šaltinių, kurių neatskleidžia, duomenimis, merginos parodymai yra išgauti fiziniais ir psichologiniais kankinimais.
"Tuoj po suėmimo trys VSD pareigūnai be advokato ją tardė Kosciuškos gatvėje esančioje areštinėje. Baisiomis sąlygomis ji ten buvo išlaikyta apie 11 parų, prieš ją buvo naudojama psichologinė ir fizinė prievarta", - sakė I. Jeleniauskaitė.
Pasak įtariamosios tetos, mergina iš pradžių versta pasirašyti ant protokolų, kuriuose parašyta, jog važiavo sprogdinti civilių, vėliau, kad - karinių bazių.
"Ji palūžo, pasirašė. Tardymo metu ji buvo pavaišinta saldainiais, suvalgė vieną, po to visą dieną vėmė krauju, vos nenumirė, po dviejų savaičių pradėjo stipriai slinkti plaukai", - pasakojo I. Jeleniauskaitė.
Teta tikino, kad balandį merginą tardė ir vieni Rusijos pareigūnai. "Tardymas vyko Generalinėje prokuratūroje. Po to ją kažkur nuvežė, liepė nesidairyti į šalis, manome, kad tai galėjo būti VSD patalpos. Tardė vieni rusai, nebuvo nei advokatų, nei mūsų žmonių. Rusų ji buvo daužoma iš nugaros pusės inkstų srityje, mušama žemiau pakaušio srities per kaklą, sugriebus už plaukų galva buvo trankoma į sieną. Kai kurių momentų dėl stresų ir skausmo ji nebeatsimena", - kalbėjo I. Jeleniauskaitė.
Savo ruožtu Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras spaudos konferencijoje tvirtino, kad mergina buvo apklausiama tik teisėtais būdais. A. Kliunka teigė, kad Rusijos pareigūnai buvo atvykę į Lietuvą, tačiau jie, pasak prokuroro, tik dalyvavo apklausoje, o patys jokių klausimų neuždavė.
Merginos mama ir teta skundėsi, kad joms neleidžiama susitikti su E. Kusaite. Pasak prokuroro, artimosioms susitikti su mergina nebeleidžiama po to, kai gauta duomenų, jog įtariamajai siekiama padaryti poveikį, kad ji atsisakytų parodymų, neduotų jų, tylėtų.
E. Kusaitė taip pat pageidavo susitikti su kunigu, bet jai ir to padaryti neleista, esą dėl to, kad ji yra kito tikėjimo.
"Mane labai nustebino, kad su šita mergina, su kuria bendravome ir anksčiau, prokuroras Justas Laucius atsisakė leisti susitikti, motyvuodamas, mano supratimu, labai neįtikinamais argumentais, kad Eglė yra islamo tikėjimo ir nėra čia ko su krikščionimis bendrauti. Tai yra labai siauras požiūris, nes šiuolaikiniame pasaulyje normaliai bendrauja visų didžiųjų monoteistinių religijų atstovai pagarbiame dialoge, vieni kitus praturtindami", - sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas.
Kunigas sakė įžvelgiantis tokiuose sprendimuose norą įtariamąją izoliuoti nuo išorinio pasaulio. "Žmogui pasukti iš nusikaltimo kelio į doros kelią padeda ne bausmių griežtumas, kuo didesnė izoliacija, o kuo platesnis bendravimas, akiračio plėtimas, žmogiški kontaktai. Žmogus suserga, jeigu yra atribojamas nuo pasaulio", - sakė R. Grigas.
Kunigas pasakojo, kad Caritas darbuotojai su šia mergina jau yra susitikę jai labai sunkiu metu, kai ji buvo grįžusi iš Vokietijos. Caritas jau dešimt metų padeda įkalintiems asmenims.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą