Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 166 žmones (pernai – 150), tarp jų 13 vaikų. Miestuose žuvo 34 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 56. 10 žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Kaune, po 4 – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Šakių, Ignalinos ir Telšių rajonuose.
Net 31 gyventojo žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, o 30 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Po 4 žmones žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų, dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus, o 10 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.
Nors gaisruose šiais metais kol kas žuvo net 52 žmonėmis mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daug daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu.
Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo net 91 žmogus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.
Daugiausia gaisrų šiemet kilo atvirose teritorijose – 4033 arba 43 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo tik 0,5 proc.
1377 gaisrai (arba 14,7 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 83 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 6,2 proc. Be to, 781 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc.), 877 kartus degė transporto priemonės (9,3 proc.), 80 gaisrų kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,85 proc.).
Miestuose užgesinta 4980 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4419. Ugnis sunaikino 304 pastatus, 211 transporto priemonių, 1276 tonas pašarų, 7361 kv. m gyvenamojo ploto ir 11797 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 846 pastatus, 109 transporto priemones, 723 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (51 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10 proc.), žolės ir ražienų deginimas (8,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,9 proc.). Be to, šiemet įregistruotas 401 padegimas (4,3 proc.), o 660 gaisrų (7 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 4818 kitų gelbėjimų darbų. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 3,8 proc.
2139 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1357 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 401 kartą atliko gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 35 gyventojus bei ištraukė 130 skenduolių (pernai per tą patį laikotarpį – 194).
Be to, 376 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 111 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 47 žuvusiųjų kūnus.
Ugniagesiai taip pat likvidavo 137 cheminius incidentus, 51 kartą rinko gyvsidabrį, 51 kartą darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Šių gelbėjimo darbu metu jiems pavyko išgelbėti dar 235 gyventojus, iš jų 30 vaikų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą