Smiltynėje auginamos kanapės

"Matyt, narkomanai čia ateina naktį. Užsidega laužą, laisto kanapes, nes šalia jų surikiuoti vandens pilni "bambaliai". Suskaičiavome aštuonis kerus kanapių. Baisu, kad tokie žmonės nepadegtų miško, juk ką tik jis degė!" - emocingai kalbėjo jauna moteris, rodydama pačios Smiltynėje darytas nuotraukas.

Tačiau ją kur kas labiau nei radinys pritrenkė valdininkų abejingumas.

"Tą laužavietę, vaikščiodama po mišką, pastebėjau dar prieš tris savaites. Nuėjau į uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, papasakojau viską, tačiau tarnautojas pasakė, jog tai esąs policijos reikalas. Paskambinau į policiją telfonu 112, ilgai aiškinau operatorei, kur yra pats Smiltynės miškas, kurioje vietoje laužavietė su tomis aplink auginamomis kanapėmis, ir kokia didelė gaisro rizika. Tačiau taip į mišką niekas ir neatvažiavo, laužas, "bambaliai" ir kanapės tebėra savo vietose", - piktinosi moteris.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, išgirdusi apie "Vakarų ekspreso" skaitytojos radinį Smiltynės miške, reagavo žaibiškai.

"Tuoj pat informuosiu Smiltynės girininką, kad važiuotų likviduoti šio židinio. Jokios laužavietės šiame miške negali būti, nes miškas labai sausas, didelė rizika jam užsidegti nuo menkiausios kibirkštėlės. Na, to dar nebuvo, kad kanapes imtų pajūryje auginti. Tačiau nesistebiu, nes Smiltynėje trūksta saugumo, tamsiu paros metu yra visos sąlygos neleistinai veiklai. Pastatų sienas darko grafitininkai, šiukšlinama, laužomas inventorius... Apie šią rimtą Smiltynės problemą kaip tik antradienį kalbėjomės Klaipėdos miesto savivaldybėje, pasitarime dalyvavo ir Jūrų muziejaus atstovai. Tikrai reikia kažką daryti, nes Smiltynė - primiršta teritorija, jai reikia žymiai daugiau mūsų visų dėmesio", - sakė A. Feser.