Ašaros teisme liejosi ir tuomet, kai apie į nebūtį išėjusį 24-erių vaikiną pasakojo jo motina, mylimoji ir aštuoneriais metais jaunesnis brolis.
Paskutines budėjimo valandas kartu jaudindamasis prisiminė ir kitas apsaugininkas. Jo teigimu, Rosvaldas Poška jam išgelbėjo gyvybę.
Jaudinosi visi, tačiau tragedijos kaltininkas 30 metų Maksimas Orlovskis atrodė ramus ir nepripažino kaltės.
Pirkėjas bandė sukčiauti
Vakar Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl tyčinio nužudymo.
Tragedija Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ nutiko sausio 5-ąją apie 19 valandą.
Sukčiavimu įtarimas M.Orlovskis buvo nuvestas į apsaugos postą. Tąkart jis maisto parduotuvėje pasiėmė mandarinų, nuėjo prie savitarnos kasos ir padėjęs vaisius ant svarstyklių nuspaudė svogūnų kainą, kuri buvo 1,20 euro mažesnė.
Apsaugos poste bandydamas ištrūkti M.Orlovskis ėmė švaistytis peiliu.
39 metų apsaugininkas Andrejus Troščenka atsipirko paviršiniais pjautiniais sužalojimais keliose kūno vietose, o jam į pagalbą atskubėjęs R.Poška buvo nužudytas.
M.Orlovskis sugebėjo ištrūkti ir pabėgti. Iškart buvo sukeltos gausios policijos pajėgos. 22 val. 30 min. įtariamąjį pavyko sulaikyti viename Taikos prospekto daugiabutyje, kur gyvena jo motina.
Planai – vestuvės ir vaikai
„Jis buvo svajonių vaikas, jis buvo mano malda. Sakoma, kad Dievas žmogui duoda tokį kryžių, kokį jis gali panešti, bet man ši našta per sunki“, – po posėdžio ištarė sūnaus netekusi Irena Poškienė.
Rosvaldas šiemet Klaipėdos universitete turėjo gauti anglų kalbos bakalauro diplomą, pernai buvo paėmęs banko paskolą, padedamas tėvų Klaipėdoje įsigijo vieno kambario butą, apsigyveno jame su drauge Justina ir planavo vestuves.
„Tai buvo atsakingas, dėmesingas, rūpestingas, jautrus vaikas, mes buvome labai artimi, kalbėdavomės telefonu kiekvieną dieną, net ir po kelis kartus.
Nužudydamas sūnų jis nužudė ir mane, tarsi nupjovė mus rišančią bambagyslę“, – iki šiol kraujuojančią širdį liejo motina.
Rosvaldas gerai mokėsi, tolesnėms studijoms pasirinko tai, kas sekėsi geriausiai, – anglų kalbą.
Iš Tauragės atvykęs į uostamiestį jis iš pradžių gyveno bendrabutyje, bet norėjo įsigyti savo būstą. Tam reikėjo pinigų.
Todėl vieną vasarą vaikinas ryžosi padirbėti apsaugininku. Padirbo, patiko – nusprendė suderinti darbą ir mokslus.
Tragedija įvyko paskutinę jo darbo dieną „Akropolyje“.
Po laisvadienių jis būtų pradėjęs dirbti arčiau namų esančioje „Maximoje“.
„Buvome labai artimi – kaip komanda, planavome vestuves, kalbėjome apie vaikus. Abu turėjome vienodus pakabučius – širdutes, iš pradžių nešiojausi piniginėje, dabar ta širdelė – čia, – vakar liudydama teisme parodė ant grandinėlės pakabintą papuošalą Justina. – Sugriuvo visas mano gyvenimas. Gyvenu tame pačiame bute, kurį abu rengėme ir puošėme.“
Tikino buvęs šoko būsenos
Teisiamasis M.Orlovskis vakar teisme neatrodė sutrikęs. Prieš posėdį fotografams ir operatoriams jis net demonstravo nepadorius gestus.
Neigdamas savo kaltę jis tikino, kad peilį išsitraukė gindamasis: neva iš apsaugininko sulaukė daugiau kaip dešimties smūgių į galvą, veidą kumščiais ir alkūnėmis.
„Tada išsitraukiau peilį ir atsitiktinai pradėjau smūgiuoti.
Man įsijungė gynybos mechanizmas. Dėl šoko būsenos įvyko tai, kas įvyko. Neturėjau tikslo nužudyti ar papjauti. Prieš tai tvarkiausi namuose, tad kišenėje ir liko peilis. Jį nešioti nėra nusikaltimas“, – aiškino M.Orlovskis.
Užgeso ant kolegos rankų
Tą dieną dirbęs apsaugininkas A.Troščenka pasakojo, jog dar gruodžio 30 dieną pastebėjo, kad M.Orlovskis sukčiauja.
Pasiėmęs maišelį apelsinų jis savitarnos kasoje sumokėjo kaip už svogūnus, kurie pigesni.
Pamatęs tą patį pirkėją po kelių dienų apsaugininkas ji pasekė. Ir vėl pasikartojo tas pat – už mandarinus jis sumokėjo kaip už svogūnus.
„Palaukiau jo ir pasakiau, kad eisime į tarnybines patalpas. Įvedžiau į sulaikymo kambarį, paaiškinau, už ką. Jis ėmė nervintis, norėjo sumokėti, kiek priklauso, bet pasakiau, kad tai – ne pirmas kartas.
Jis įsiaudrino, pagrasino, kad paskers. Ėmė artintis, atstūmiau jį nuo savęs. Rosvaldas stebėjo vaizdo kameras ir pamatęs, kas vyksta, atėjo man padėti.
Reikėjo užsegti antrankius. Sušukau: atsargiai – peilis.
Rosvaldas jį spaudė prie sienos, o tas per jo rankas smūgiavo man, paskui Rosvaldui. Dūris į kaklą buvo mirtinas.“
Vaikinas užgeso ant bendradarbio rankų.
Visas turtas – dviratis
M.Orlovskis kelis kartus tikino, kad buvo mušamas, bet teismo ekspertai tokių sužalojimų ant jo kūno neužfiksavo.
Dešimt metų apsaugininku dirbantis apie 140 kilogramų sveriantis A.Troščenka pareiškė, kad jei būtų paleidęs į darbą rankas, ant smulkaus sudėjimo kaltinamojo būtų likę aiškių smurto pėdsakų.
M.Orlovskis kadaise irgi trumpai yra dirbęs apsaugininku ir tikino žinąs šio darbo subtilybes.
Nukentėjusieji pateikė daugiau kaip 300 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinius. M.Orlovskis teigė nesutinkąs su tokiais ieškiniais ir niekada jų neatlyginsiąs. Visas jo turtas – tai motinos buto balkone stovintis dviratis.
Kaltinamojo motina teisme nedalyvavo.
Ji pasinaudojo teise neliudyti prieš artimą žmogų.
Kai po incidento c žudikas paspruko ir atlėkė pas motiną, ji patarė skambinti į policiją. Čia bėglį ir rado pareigūnai.
Pasak teisiamojo advokato Aliaus Galmino, motina gyveno pasiturimai, dirbo pardavėja. Nieko netrūko ir sūnui.
Iki šiol neteistas M.Orlovskis pastaruoju metu dirbo užsienyje.
Nusikaltimo vakarą jis buvo blaivus, kvaišalų nevartoja.
„Apsaugininkų kambarėlyje jis gynėsi, nes buvo puolamas. Iki šiol jis nebuvo nei teistas, nei buvęs policijoje.
Gyveno kaip normalus vaikinas. Jis neneigia, kad tai buvo jo peilis. Nešiodavosi gynybai, nes gatvėje buvo keliskart užpultas“, – aiškino A.Galminas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą